O aš norėčiau padrąsinti naujokes nebijoti
mokintis su instruktoriumi. Pati išbandžiau
Italijoje: kalba angliškai be priekaištų, jei mato, kad "neįkerti"- kartoja kitais žodžiais, pirmą kartą net keltuviuku/ pašikniuku kartu keliasi , kad pirmąjį stresiuką nuimt, ištiesę rankas tau atbuli per visą kalną varo vingiuodami
, po to už lazdų palaiko, po to rodo, kur tavo svorio centras, kokiu kampu turi stovėt, kaip turi stovėt keliai, slidės,kad negriūtum.
Sakyčiau, nuo kelių griūvimų apsaugo, nes patys parodo "darysi šitaip- griūsi va taip"
- nereik pačiam voliotis.
Važiuojant kalnu vis drąsina Bravo.....perfect, bravisimo...", nuvažiavus jau patikslina , jei buvo klaidų.
Aišku, nesakau, kad blogai mokintis iš šalia stovinčio draugo/tėvynainio, kuris čiuožia expert lygiu, ale tikrai ne visi , pripažinkim, taip gali, o ir turi tokių draugų. Geriau pamąsčius, juk pirmas dienas draugui vis tiek sugadinsi, jis tūsinsis su tavim ant varlynuko/mėlynuko. Todėl suma , išleista instruktoriui, turbūt tolygi mokinančio kelių dienų ski bilieto kainai.
Kitais metais vėl būtinai pasiimsiu instruktorių, vien dėl to, kad tie vyrukai tokie lialkos
:figūrytė, įdegis, komplimentai....
Ką galėčiau patarti: imkit valandą instruktorių, po to pasidarykit poilsį arba "žinių užtvirtinimą"- mums gavosi su pusvalanduko pertrauka, labai dėl to džiaugiausi, po to vėl valanda.
Aišku, kad čiuožiu aš toli gražu iki asų lygio, ale čiuožiu ir tuo patenkinta. Tiesiog supratau, kad mokytis galima ne tik sukandus dantis, o ir išsišiepus iki ausų, be papildomo streso ir kultūringai.
