Naca, virinimas ir litavimas- du skirtingi dalykai. Tu juvelyrikoj lituoji. Kad aš dabar visus būdus prisiminčiau...kaip ją poliruodavau...

na, su pačiu smulkiausiu švitru.... ( bet čia, kai viela dar vientisa, nesulankstyta, nesulituota...) . O jau padarius darbą...su visokiais bruseliais ( berods taip vadinasi...atmintis streikuoja), jų visokių formų, dydžių yra, kartais net pasikarpydavau, kad reikiamą formą išgauėiau ir stiklo pieštuku, bet, su juo labai atsargiai reikia dirbti...dievaži, raspiratorius ir pirštinės būtinos. Nes tie stiklo plaušeliai plonesni turbūt už plauką... prisikvepuoti galima, įlys, kur nereikia, į odą įsmigus irgi nėra malonu. Tik tas stiklo pieštukas lengvai paviršių pašiaušia. Kad visai vielutės blizgėtų, dedama į rūgštį, vėlgi, atmintis paveda, nepamenu, bet, jos taip paprastai ir negautum, o ir dirbti nepatarčiau...aš dar kokią dieną draugės paklausiu, gal ji pasiūlys kokį variantą...
Man dar patiko vienas įrankis- dantų šepetukas

juokas juokais, bet kartais jis išvalo ten, kur niekas taip puikiai neįlenda... Visi studentai po viena du turėjom... ne dantims