QUOTE(subtiliai @ 2009 02 24, 10:44)
Dziuditb,
Aš visai suprantu tuos juvelyrus, kurie savo paslapčių neišduoda. Juk daug reikia dirbti, kol kazka atrandi.
O aš nesuprantu...visai, todėl kad technikos iš naujo neatrasi, pasaulis senas. O pas mus Lietuvėlėj toks jausmas apima, kad technika- tai autorinis darbas...

visi slapukauja... Esu pati juvelyrė, baigiau Telšiuose. Daug draugų išvyko užsienin, pasakoja, koks didžiulis žmogiškumo skirtumas tarp to, kas yra ten ir čia ( kalbu apie juvelyrus)... Kažkada buvo kilusi mintis suburti juvelyrų asociaciją ( yra auksakalių gildija),galvojau, net mokslus ta proga specialius baigti. Bet, kai pamačiau, koks atsainumas ir slapumas tarp jaunų žmonių...atšoko noras. Lietuva- maža provincija, konkurencija didelė, bet, vistiek , nemanau, kad reikia būti tokiem...

Juvelyrika išties sudėtinga specialybė, čia reikia didelio pašaukimo, užsispyrimo ir, žingeidumo...
O dėl emaliavimo- labai daug literatūros internete, jeigu xenija supranti anglų, tai tikrai rasi viską, ko reikia. Deja nepamenu, kaip vadinasi puslapis, kuriame net klausimus gali profesionalams užduoti. Ten daug atsakymų, kurie iškyla bedirbant... Jeigu kiltų kokie klausimai, gali į mane kreiptis, neslėpsiu, paaiškinsiu...Dirbau Monetų Kalykloj, emaliuotoja. Su mikroskopais. Aišku, mes tik vienokia specifika emaliavimo užsiiminėjom ( yra ten jų visokių- vitražinis emaliavimas, cloisonne ir t.t.), o čia vieną darbelį įdedu, esu darius ir mažesnių už šitą...