Įkraunama...
Įkraunama...

Radau lovoj su kita...

QUOTE(roof @ 2005 07 26, 15:19)
Ne, cia kaip tik bandoma paaiskinti, kad kelias i susitaikyma - ne kaltinimais gristas, o abipusiu nusileidimu vienas kitam...

Oho kaip nusileido! net paskambino!
Atsakyti
QUOTE(vaidoskaa @ 2005 07 26, 13:22)
...o ji naivuole tiki jo zodziais tegul ..

nepyk, Vaidoskaa, bet tu-tokia pat naivuolė ax.gif
Atsakyti
klausykit, jei pabandytumėm apie situaciją šnekėt be epitetų "šiukšlė", "niekšas' ir pan., be palyginimų "aš jos vietoj"... protingiausia mintis yra ta, kad patarimų reikėtų klausyt mažiausiai, labiausiai pasikliaut širdim. Bet tema paviešinta, ir yra patarinėjama . Noriu tik pakartoti- jie rinkosi vienas kitą, susituokė, gimdė vaiką. Dabar atsitiko tai, ką mes žinome iš Vaidos ( ?) aprašymo. Manau, ji ne viską išdėstė, istorija , ko gero, turi savo priešistoriją... Jei rašytų jos vyras, tai sužinotume kiek kitą pusę. Todėl raginu Vaidą ne bausti, ne siekti keršto, bet pabandyt suprast save , jei įmanoma -jį. Paklausyt savo širdies ir susivokt-pajėgsi atleisti? Ar nori būti su juo? Ar svarbu išsaugoti šeimą? Sprendimas negali, neturėtų būti priimamas taip- jei jis ant kelių paršliauš, tai tada pagalvosiu...O jis gal to pagalvojimo ir galimo neigiamo atsakymo ir bijo. Bijo nusižeminti, klauptis ir būti paspirtas , kaip šuo. Aš net nediskutuoju apie tai, kad poelgis bjaurus-tai akivaizdu. Ir pilti benzino ugnin, aitrinti žaizdą, kartojant, koks jis kiaulė, kaip jis gali, nematau reikalo. Tai jau įvyko. Klausimas, kas bus toliau. reikia susivokti, ko nori labiausiai, ir rasti būdų, kaip tai pasiekti. Neištikimybė nėra tai, dėl ko absoliučiai kiekvienu atveju visoms ir visada būtina skirtis. tai labai žemina, tai labai skaudina, tai kelia norą keršyti, atlyginti tuo pačiu ir dar daugiau... Bet po to irgi reikia gyventi.
Atsakyti
QUOTE(vaidoskaa @ 2005 07 26, 14:22)
nieko gero tikrai is jo ir nebus ,paskambino vakar vidury nakties...sakau ka darysi,jis man _nieko...mazdaug isvada pokalbio pabaigoj buvo tokia daryk ka nori man tas pats.klausiau ar myli ta mergina,nes jai myli tai tegul buna sau laimingas,as visada tik uz meile tai nieko neatsake,galvok kaip nori te pasake..zodziu eina per bobas ir tiek nei vaikas jam nerupi,nei zmona ,nei ta kita...o ji naivuole tiki jo zodziais tegul ..paskui gal; ir ji siame forume pasirasys paliko del kitos,arba isdure kaip avi..na kas man beliko nuejau elementam padaviau..menesi palauksiu,aisku su tokia suma nesutiks tai tada ir paduosiu jieskini del visko vienu sykiu,ir del savo islaikymo,ir del vaiko,ir del neistikimybes...jam vakar tereikejo atsiprasyt ir pripazint kad suklydo tai buciau graziuoju viska tvarkius ,na jei nenori tegul eina velniop...va ka galiu pasakyt..o kai nores gryst GAL ir bus priimtas tik tures irodyti kad tikrai to nori..


Perskaiciau visa tema ir taip liudna pasidare... Sunku daba vaidoskaai... Tiesiog neturiu zodziu. Ramint neverta- nepades.. Teist-negerai, su kiekvienu taip gali atsitikt, koks stiprus zmogus bebutu...
Noreciau gal nosirdziai istvermes palinket. Ir svarbiausia - nepamirst saves. Moket atsigrezt i savo vidu ir is tikruju suprast kokio gyvenimo ir kokio vyro salia tau reikia...
Lengva rasyt patarimus!
Stiprybes!!!
mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(DiDiDu @ 2005 07 26, 15:15)
Tai aš ir nesuprantu : vyras kaltas ar nekaltas,kad pas kitą nuėjo?

O apgauta moteris dabar kalta,kad su juo per telefoną pakeltu tonu šnekėjo? blink.gif  g.gif

jis kaltas,ji kalta, jie kalti...Koks, po šimts perkūnų, skirtumas, kas ir kiek kaltas? Klausimas, kaip gyventi toliau, o nerasti kaltą ir jį draugiškai pasmerkti. Apie toną, beje-aš tai klykčiau ir keikčiaus, ir muščiaus. Bet po to mąstyčiau ir šnekėčiaus, ir atleisčiau, ko gero. Sakau tik, kad griežtas tonas, kaltinimai, priekaištai dažnu atveju sukelia ne norą atgailaut, o ožiško užsispyrimo priepuolį. tai elementarios psichologijos žinios, jei nori ką laimėt sau, vaikui, šeimai, nevalia apie tai pamiršti.
Atsakyti
mergaitės nežarstykit žarijų kitų rankomis nono.gif
mamagitana labai išmintingai viską išdėstė.
situacija aišku aprašyta yra negraži.
išsidraskyt tai juoko darbas. tik ar geriausia?

jūs moterys nesikarščiuokit. negalvokit, kad vyras mąsto taip kaip jūs. nes taip nėra ir niekada nebus. schmoll.gif
geriau pagalvokit kada vyras raiškiai mintis išreiškė. kada sugebėjo taip sklandžiai ir aiškiai išreikšt savo emocijas ir poreikius šioj srity kaip moteris. o tokie "pasakė nepasakė" tai labai jau naiviai skamba.
nesitikėkit, kad vyras puls ant kelių tokioj situacijoj ir prašys atleidimo. jam reikia laiko suvokti, o tau laiko atleisti.
taip kad patariu palaukti.

Atsakyti
Nu bet kodel moteros vis prisigalvoja visokiu pateisinimu. Jei neatsiprase, tai reiskia bijojo tai padaryti...o gal nenonerejo, o gal nemate reikalo... ir is visos sios situacijos, tai panasiau. Vat kai atsiprasys, arba kai pamatys nors uzuomazgas, tada galima bus leisti sau ir pasvajoti. Beje, atsiprasyma galima parodyti ir kitokiais budais: pvz.: geles, o gal pradeti rupintis seima (pats laikas butu), atvaziuoti vaiko aplankyti daznai, suremontuoti automobili ar pan.
Atsakyti
QUOTE(mamagitana @ 2005 07 26, 15:30)
jis kaltas,ji kalta, jie kalti...Koks, po šimts perkūnų, skirtumas, kas ir kiek kaltas? Klausimas, kaip gyventi toliau, o nerasti kaltą ir jį draugiškai pasmerkti. Apie toną, beje-aš tai klykčiau ir keikčiaus, ir muščiaus. Bet po to mąstyčiau ir šnekėčiaus, ir atleisčiau, ko gero. Sakau tik, kad griežtas tonas, kaltinimai, priekaištai dažnu atveju sukelia ne norą atgailaut, o ožiško užsispyrimo priepuolį. tai elementarios psichologijos žinios, jei nori ką laimėt sau, vaikui, šeimai, nevalia apie tai pamiršti.

Pritariu. As nei rekiau nei musiaus, nei grieztu tonu kalbejau-tam jegu neturejau. Ir taip pat esu tos nuomones, kad isterija tik isbaido ir vyras rezultate tik dziaugiasi tokia reksne palikes. Bet ne apie tai cia kalba...
Gyventi kartu turi noreti abu. o kad jis to jau nori... dar nesimato kolkas. Turi praeiti laiko ir daug laiko, kad abu suprastu ko nori. Dabar dar labai labai karsta.
Atsakyti
bliamba, fėja, nebūk ragana. doh.gif Žmogui ir taip trošku, o tu- tegul jis tą daro, tegul aną... Gal ir darys, ką mes žinom.

Vienu sakiniu, kodėl raginu neskubėt skirtis- Lomat' ne strojit, uma ne nado.

Šiandien, kai skiriasi daugiau,nei tuokiasi, nieko nenustebinsi savo principingumu ir skyrybom. O štai iškęsti, suvaldyti save, dirbti su savimi, kad sugebėtum atleist, susigrąžinti vyrą, išsaugoti tėvą vaikui, galų gale- padėti atsikelt paslydusiam ir gyventi kartu toliau "vsem na zlo" yra šis tas, kas verta pagarbos.

labai lengvai norit visko-noriu, teku už ko noriu ir kada noriu, noriu, gimdau, noriu guluos, noriu skiriuos, noriu baruos-ir viskas dykai. Ne , brangiosios, viskas kainuoja. Norit laimės, santarvės, darnos- dirbkit.
Atsakyti
QUOTE(mamagitana @ 2005 07 26, 15:30)
...jei nori ką laimėt sau, vaikui, šeimai, nevalia apie tai pamiršti.

Bet....reikia būti tikra, jog tą vyrą susigrąžinti-laimėjimas ( sau, vaikui, šeimai) g.gif
Ar tikrai Vaidoskoos atvejis nėra tas, kai laimėjimas- sugebėjimas garbingai ir suvisam atsisveikinti g.gif
Pasikartosiu; Vaida, pakąsyk savo intuiciją mirksiukas.gif . Jei jauti, kad sugebėsi pamirršti, neprikišti niekada, jei sugebėsi ir pati pasikeisti, tada kovok. Jei ne, visada yra galimybė išeiti ( išdidžiai ir garbingai, beje)
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Elina: 26 liepos 2005 - 15:51
gali būti ir taip ( čia elinai replikuoju). Bet siūlau tokią seką- pirma pabandyti lipdyti, o jei nepavyks- puodą šiukšlynan išmesti spės visada.
Atsakyti
vaidoškaa, tavęs matyt tėvai mažos nemušė, kad tokia užaugai.
Vien mašinos lempų išspardymas ką sako apie tavo nervus.
Neginu to - bet tragediją pati sau susikūrei. Paliko jis tave, bet jei kėlei ir anksčiau tokius kipišus, tai nesuprantu kaip jis Tave tokią vedė.

Kuprotą grabas išlygins - vienas žodis. O tamstos atveju nežinau kas.
Gyvenimas išmokys.

Atsakyti