QUOTE(Pure @ 2005 11 02, 21:15)
Skaitau as cia jusu pasisakymus ir vis galvoju
"na, nejau, moterys turi buti tokios nelaimeles, kad turi dziaugtis ir viska atleisti vien todel, kad vyras suteike tokia neeiline garbe, kad paeme moteriske i zmonas?"
Nejau, mes moterys, taip nieko nevertos, kad turim toleruot vyru neistikimybes ir dziaugtis, kad jis vis dar grizta namo, o nepasilieka meiluzes glebyje?
Nejau, jis toooooooooooooks vertingas ir nepakeiciamas, kad galim gyvent patrypusios savo garbe ir oruma?
Perskaiciusi, kai kuriu jusu postus, nustebau, kad jums vyro neistikimybe priimtina. Tik viena kita moteris bando pasakyt, kad istikimybe yra svarbi puoselejant tarpusavio pasitikejima, pagarba ir meile, bet jos labai greitai
sudurojamos kitu, LABIAU PATYRUSIU, ISDUOTU, moteru, kuriu devizas "Visi vyrai kiaules", ta prasme, visi vyrai suka i sona, tik yra moterys, kurios zino apie tai ir kurios ne.
Man nuosirdziai gaila, kad tu moteru sirdyse uzgeso viltis pazinti kitokios rusies vyrus... uzgeso laimes siekis, susitaikant su esamu gyvenimu.
As esu nuomones, kad jei zmogus negerbia saves, jo negerbs niekas.

Nejau, mes moterys, taip nieko nevertos, kad turim toleruot vyru neistikimybes ir dziaugtis, kad jis vis dar grizta namo, o nepasilieka meiluzes glebyje?


Perskaiciusi, kai kuriu jusu postus, nustebau, kad jums vyro neistikimybe priimtina. Tik viena kita moteris bando pasakyt, kad istikimybe yra svarbi puoselejant tarpusavio pasitikejima, pagarba ir meile, bet jos labai greitai

Man nuosirdziai gaila, kad tu moteru sirdyse uzgeso viltis pazinti kitokios rusies vyrus... uzgeso laimes siekis, susitaikant su esamu gyvenimu.
As esu nuomones, kad jei zmogus negerbia saves, jo negerbs niekas.
Pritatiu visom keturiom! Bet ne retai tas nusivertinimas atsiranda del netikejimo, kad kitokiu vyru buna, nes niekada ju nesutikai ir ish pasakojimu zinai, kad net ir nuostabiausi vyrai ragus istato. Noriu padrasinti visas nusivylusias, kad yra doru vyru nors ir nedaug.. bet neverta prarasti vilties, tiesiog kovoti uz savo laime ir ja gavus, nenuleisti ranku, ja branginti. Pati tai patyriau, ir vyras buvo neishtikimas ir ash pati, ir abejojau ar gali buti kitaip, bet buvau laiminga gavusi proga suprasti, kad buna ir kitaip. Tada ir jegu atsirado kovoti uz savo laime nepamynus savigarbos.
Nenorekite kad viskas ivyktu dabar ir nededant pastangu. PAstangos reikalingos ir ieshkant ir radus. Kiekviena diena. Ir skaniai valgyti padaryti neuztenka.