darzelyje tai viskas liuks, patinka man ten, bet vistiktai kita rudeni bandysiu vesti i privatu, paziuresim kaip ten.
o siaip tai mes visai nesistumiam i prieki

nematau as jokio progreso, deja

nei vaiksto nei bando ka nors skiemenuoti, nieko, visai nieko. Anksciau ji daug daugiau visko mokejo ir "mama" sakydavo ir ate ate rodydavo ir paveiksliukus atpazindavo, o dabar ko paklausi to negausi, ziuri vaiks akytes pastacius ir nesupranta ko ta mamka cia is jos nori
taigi, regresas akivaizdus, o labai gaila
nezinau ka ir bedaryti, jauciu bandysiu ir vel as ta kalci duoti, nes po jo tai laaabai atsigavo vaikas, tik si karta duosiu ne suaugusiems, o vaikiska. 27 d. einam pas dar viena neurologe konsultacijai, vyras cia ja is kazkur surado. Jos paklausiu apie kalci, pasitarsiu ka daryti, nes reikia kazko imtis, reikia turbut rizikuoti, ......aij nezinau, bijau gi baisiausiai.........