QUOTE(MEŠKA @ 2009 05 13, 17:18)
Aha, vistiek kalba tik apie LEGO. Aš tikrai ne prieš juos, bet...

Statinys- miškelis tai fantastiškas, bet tai tikrovės atspindys ir bandymas atkartoti, nesvarbu ar iš statinio, ar tikrovėje matytą vaizdą- aikštelę, mišką, benzino kolonėlę. O abstrakcija, kai tame pačiame statinyje skirtingais momentais ar tuo pačiu, bet skirtingi žmonės gali įžvelgti visiškai skirtingus daiktus, kur?

Kalbėjome su mokytoja neseniai, tai ji stebisi, kad dabar labai mažai vaikų sugeba žaisti pvz. su mediniu pagaliuku, - prikurti, pritaikyti jį visokioms visokiausioms situacijoms- jis gi universalus "žaislas". Vaikai bemoka sukurti istorija tik tada, kai mato jau gatavą atvaizduotą paveikslą. Žinote, tarp kūrėjo- menininko ir konstruktoriaus- architekto koks skirtumas. Taip ir su žaislais- vieni ugdo konstrukcinį, kiti-kūrybinį mąstymą. Nors reikalingi ir tie, ir tie. Tik aš už tai, kad vaiko aplinkoje vyrautų pastarieji.
Ir ačiu už labirintų nuotraukytę

.
Tai jeigu vaikas vietoj masinos plyta stumdo ir sako, kad tai masina - tai jau vaizduote???

Mano manymu, vaizduotė taip pat greičiausiai įgimtas dalykas (kiek teko vaikus stebet dirbant pedagogini darba), o jos lavinimas - geras dailykas, bet labai gero rezultato irgi nepasieksi, jei bus neduota... kai manajam uzeina noras, tai tiek tos vaizduotes kuriniu prisiziuriu- ne tik is konstruktoriu, kad net kartais stebiuos - matyt, ne i teti

Kaip ir man, vaizduotės per akis

Nors vaikystėj irgi lego ir konstruktoriumi su varzciukais tikroviskus statinius konstravau...
Sutinku, kad jusu nurodytas konstruktorius pasitarnauja vaizduotės lavinimui, bet yra ir daugiau gana paprastu zaislu, kurie tam duoda naudos