Visa vaikyste gimines krate galva sakydami"ir kas gi is jos isaugs"
,o dabar susitike irgi nedrista labai smarkiai listi i akis(gal bijo 
)...Darbo kolegos yra pasake -"ji griezta,dominuojanti,bet teisinga"
Pati pritariu jums,kad neprisileidziu zmoniu per arti,bet manau,kad tai del visu praeities nusivylimu.Noriu turet draugu,bet tik tikru,su kuriais ir varge ,ir dziaugsme gera butu.O jei tokiu nera,tai ir isvis jokiu nereikia
!Negaliu uzsikimsti burnos,jei kokia neteisybe matau(mokykloje labai del to kentejau
) ir labai negera man,jei nieko negaliu pakeisti.Staigiai supykstu,bet uz poros sekundziu galiu juoktis(jei pati neteisi buvau
).Visuomet duodu zmogui antra sansa,bet jei dar karta suklumpa mano ar mano seimos atzvilgiu-as jam nebeegzistuoju!
Mano namai-mano tvirtove! Mano seima-mano gyvenimas! Galeciau ir misko trobeleje gyventi,bet svarbu,kad MB ir mano vaikuzas butu salia
. Taigi, esu bjaurastis,bet ir nenusuksiu pagalbos prasanciam nugaros(MB sako,kad as nenormali del to
).A,o kas flirtavima liecia,tai man irgi patinka,bet viskas turi ribas,o jei kas jas perzengia,tai pamato mano bjauriaja puse
.Ir apsisprendimuose dazniausiai klausiu MB,nors vis tiek nusprendziu pabaigoje pati,o jis bamba,kodel isvis tada klausiau
