QUOTE(zuzla @ 2009 02 06, 13:32)
jei pati neprisiminsi, kiti primins
Išties paplitęs požiūris, kad moteris turi aukotis dėl šeimos... Man jis nepriimtinas... Jei nori vaikų, jei išties juos myli, buvimas su jais nėra auka...
Pagalvojau dabar apie save: nemanau, kad aukojuosi, kasdien skaniai gamindama valgyti, tvarkydama namus, lygindama kalnus skalbinių... Nei auka, nei tarnystė... Paskutiniu metu buvau pajutus, kad puodai mane vargina, viskas nusibodo... Pradėjau internete dairytis receptų, tartis su draugėmis, ir dabar esu vėl patenkinta...Ką tik taip skaniai papietavau ir pagalvojau: net nenoriu prisiminti maisto mokyklos valgykloje...
Tuoj grįš sūnūs iš mokyklos ir kepsiu bulvinius blynus (jų užsakymas). Na, su lyginimu kebliau, nes ir vėl kalnas skalbinių laukia, bet man labai keista girdėti, kad kai kurios moterys net neturi namuose lygintuvų...Taip ir įsivaizduoju savo vyrą, einantį į darbą nelygintais marškiniais
Papildyta:
QUOTE(Urartu @ 2009 02 06, 13:38)
Egzistavimas tik tam, kad paryškintum kito žmogaus grožį, talentą ir gabumus ir lieka...viso labo tik egzistavimu...
Ateis laikas ir šalia to, Karaliaus, atsiras kita Tarnaitė...
Kai tu ant to raudono kilimo paprasčiausiai nebesižiūrėsi, šalią kitų - jaunų ir švytinčių...
Kaip matau, tu perskaitei tik vieną posakio pusę. Tos pusės būtinai turi būti sujungtos