Privatūs detektyvai mūsų gyvenime

Jūs atidžiai pasiskaitykit nuosavą rašliavą, bet atidžiai...

Nuostabus kontrargumentas

O jei žiūrėti taip, kad iš prigimties žmogus ko gero yra poligamiškas, tik vėliau, priklausomai nuo aplinkos buvo pasirinkta kas naudingiau tomis sąlygomis - poligamija ar monogamija.

Tuomet kam apsiriboti visuotinai aplinkoje paplitusiais veiksmų modeliais, jei gali elgtis pažangesniu, įdiegiamoje aplinkoje priimtinu metodu. Pažiūrėkite, kas dabar vyksta, kad ir Lietuvoje - moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas, alkoholis kenkia sveikatai ir visuomenės gerovei, tačiau vis išlieka visuomenėje priimtinas ir populiarinamas šis elgesio modelis Tiesa rūkymo kiek sumažėjo, bet alkoholio suvartojimas vis auga ir jau senokai pasiekė kritines ribas, kai pasekmės nevaldomos. Ir nekalbu apie mum kaip "kosmosas" atrodančias galimybes suvaldyti agresiją, depresiją, pavydą, netoleranciją... Tad nematau pagrindo elgtis pagal visuomenės suvokimu "geras" moralines normas ir įpročius, nes kartais jos atneša daugiau žalos, nei naudos...

Pritarsiu, nes jau buvau įsijautęs į įdomią diskusiją, o čia staiga nutrūko...
Papildyta:



Bet jei pradėti "diegti" visuomenei kitas normas, palaipsniui, po truputi, tai po kurio laiko tos normos tikrai pasikeistų. Visuomenė turi labai stipriai išvystytą bandos jausmą - štai čia yra lengviausias kelias pakeisti visuomenės moralines normas, įpročius ir pan.

Viskas labai elementaru ir paprasta, gentinei virstant į bendruomeninę santvarką, atsiradus paveldimumo sąvokai, atsiranda poreikis apibrėžti savus ir svetimus palikuonis. Žinoma, galima teigti, kad šiais laikais tai neaktulu, bet kiek tęsiasi tie "šie laikai" ir kaip seniai atsirado genetiniai tyrimai, kuriais galima nustatyti tiesioginis genetinis tai tavo palikuonis ar ne?

Galų gale, po mano akimis buvo pakliuvusi viena medžiaga, kurioje, net vyrui pateikus išvadas, kad 99 proc. jog jis yra biologinis vaiko tėvas, jis bandė ginčyti teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, kad lieka 1 proc. tikimybė, jog jis nėra tėvas ir alimentų mokėjimo savo buvusiai sutuoktiniai jis atsisako

<Nakviša>, šiais laikasi tai nebeaktualu ne dėl DNR tyrimų. Tiesiog šiais laikais turto perdavimas savo palikuonims jau nebeaktualus. Žmogus gali išgyventi net jei nuo gimimo jis neturi jokio turto. Taigi nebėra jokio reikalo aprūpinti tik savo vaikus, nes kitaip jie mirtų badu. Ankstesnė kartų samprata, tęstinumas sugriuvo visiškai. Jei anksčiau žmogaus giminė tęsdavosi per kartų kartas, perduodami vieni kitiems tą patį ir padidintą turtą, savimonę ir papročius, tai dabar vienos giminės laikotarpis sutrumpėjo iki vieno žmogaus gyvenimo trukmės, tai yra jo nebeliko. Nebėra prasmės tuoktis, nebėra prasmės gimdyti vaikus. Prasmės nebėra iš vis.

A jos niekada ir nebuvo, kai pagalvoji. Anieji (tie kur gyveno prieš mus) jie bent žymiai laimingesni buvo, nes daug ko nežinojo, daug kas buvo neatrasta, neatskleista. Gyveno pagal tam tikras taisykles, mirdavo irgi pagal jas.

Kai pagalvoji - baisu darosi... gimti tik tam, kad kada nors, po menamo gyvenimo ir bandymo neegzistuoti, galų gale užverti kanopas ir tiek tavęs telieka.

Taip. Ir nors dauguma žmonių negalvoja, bet jaučia tai. Būtent todėl nebeliko sąvokų garbė, moralė ir teisingumas. Tai yra šios sąvokos naudojamos tik taikant savo asmeniui, bet bendrų principų nebėra. Todėl kalbėti apie kažkokias neištikimybes ir tuo labiau kerštus už ją - tai savęs apgaudinėjimas. Reikai ne kalbėti, reikia daryti.

Tyrimais įrodyta, kad darbas kompiuteriu kenkia ne tik regėjimui, bet atsiranda problemų dėl stuburo, rankų sąnarių ir pan. Rekomenduojama dirbant kompiuteriu daryti pertraukas (tai net teisiškai reglamentuota), tačiau kiek dažnai mes taip elgiamės. Dažniau sėdim prie monitoriaus visas 8 darbo valandas (ir pusę pietų pertraukos), o dar ir vakare po darbo.
Nesaikingą alkoholio vartojimą įtakoja neišpopuliarintos kitos psichologinių problemų sprendimo alternatyvos. Tačiau ši tema, skirta ne filosofiniams pamąstymams apie mūsų moralinių normų ir įpročių blogybes (šiaip lietuviai turi tą "kaimiečio sindromą" - užsienyje viskas super, pas mus viskas š..), o apie Poseidono laimę/nelaimę, kad žmona neištikima.
Gyvendamas Lietuvoje Poseidonas, sužinojęs apie žmonos neištikimybę ėmėsi butelio, Vakarų pasaulyje, yra tikimybė, būtų nušovęs žmoną ir nusišovęs pats arba nuėjęs pas psichologą. Mūsų normos vienokios, TEN - kitokios.
Teigiat, "Tad nematau pagrindo elgtis pagal visuomenės suvokimu "geras" moralines normas ir įpročius, nes kartais jos atneša daugiau žalos, nei naudos...". Tai negi siūlot Poseidonui prisiminti poligamišką žmonių prigimtį ir taip nuraminti savo sielos aistras dėl žmonos? Beabejo,jei jis ramiai su tuo susitaikytu, tai žmona išeitų pas draugę ir visi 3 laimingai gyventų naują savo gyvenimą ir vaikščiotu vieni pas kitus į svečius, tačiau ar realiai tai įmanoma? Vargu. Sulaužyta priesaika, pamintas žmogaus orumas, pasitikėjimas, išdrąskytos vaikų širdys ir sugriautas ramus, atrodęs patikimas ir saugus gyvenimas.
Jūs, manau, taip pat nesibičiuliautumėt su draugu-banko valdytoju, kuris žinodamas, kad bankui jau skelbiamas bankrotas neperspėtų Jūsų, nors Jūs tame banke laikote visas santaupas. Taip pasielgtumėte ne tik dėl nusistovėjusių mūsų krašto normų, kad tai draugo išdavystė, bet ir todėl, kad gyvenimas sugriūtų. O ir butelį dar nusipirktumėt, kad nuoskaudą nuplaut, nes psichologui jau nebūtų pinigų, o ir pasitikėjimas žmonėmis sugriautas..

Net negaliu prieštarauti.

Jei jau šeima išgyvena tą dramą ir lieka gyventi kartu,apie jokį "mindžiojimą ant nuospaudų" negali būti nei kalbos,nei minties...