Mamos,kurios atsisakė skiepų.

nu ne
galit neatsakinet i tokias paikystes, jeigu nepatinka

O tie keturi- penki nelaimėliai kasmet, turbūt, nesiskaito

na, as i ta jusu paikyste siaip ir taip atsakiau kazkokioj temoj..ir be to atskiras skyrelis yra apie skiepu kalendoriu..o siaip..keistai man atrodo zmones, kurie beveik viska padaro ir sustoja pachiam paskutiniam zingsni..juolab, kad vaikas prifarshiruotas skiepu siaip jau ir taip nuo galvos iki zemes...tas paskutinis iki 6-7 metu, kazin ar sudarys koki nors skirtuma..

Nu jau nepasakokit, is kur galit 100proc teigt, kad butent sis skiepas nepadarys ''zalos''.

Ar tie nelaimėliai rimtai susižeidė dirbdami ūkio darbus?

Kokio amžiaus tie žmonės?

Ar susižeidę su rizika užkrėsti žaizdą stablige, jie laiku kreipėsi į med. įstaigas?

Nežinau Detali kiekvieno atvejo info dažniausiai būna žiniasklaidos pateikiamuose straipsniuose, bet dėl suprantamų priežasčių, ten ir klaidų būna daugiausia.Kiek teko skaityti, susirgusieji LT dažniausiai yra vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, kaimo gyventojai arba miestiečiai daržininkai mėgėjai.Nuo paskutinės stabligės vakcinacijos dažniausiai buvo praėję 15-20 metų. Beje, nežinau kokia situacija su antitetaniniu serumu LT dabar
Čia viena iš tokių laikraštinių citatų, taigi už info patikimumą garantuot negalėčiau.Bet, sutikit, kad situacija absoliučiai banali- važiuojant mieste dviračiu išsitiesti ant asfalto nėra joks retas dalykas(kaip ir nukristi nuo dviratuko).Žmonės kreipėsi į gydymo įstaigą, žaizda buvo tinkamai sutvarkyta, ir net vakcina suleista. O toliau tai, apie ką jau kalbėjom- vakcina "nesuspėjo" paskui santykinai trumpą inkubacinį periodą, serumo nesuleido, nes neturėjo.

vat tikrai..kam cia pasakoti..staiga bac ir likimo ironija, tas skiepas ims ir netychia bus kada nors naudingas..toks situacijos modelis galetu buti, ar ne?..

viskas yra 'shakem ant vandens", kol kas man neteko isgirsti jokiu svariu argumentu su konkrechiais irodymais, kad tikrai neskiepyti yra geriau..ir Jus mieloji Ramce, vietoj vandens mutinimu, irodykite kad galima butu tikrai patiketi..

Nezinau kaip is tikro, bet pediatre sake, kad daznai eina ant kilimelio, kad pas ja daugiausiai nevakcinuotu vaiku

O siaip idomu, iki kada gydytojai "gaudo" tuos nevakcinuotus vaikus. Turiu omeny, kad kai su mazu vaiku eini, tai vis mato, kad skiepu nera ir mina ant sazines Kai eini pazymos darzeliui, mokyklai, gal dar zirzia, po to gal jau nebepastebi, sakau Pvz as nebeturiu savo vaikystes korteles, niekas nezino kiek as ko gavau. Suveliau as cia

tai vat ir idomu dabar, ar pasikeis kas, jei nebeskiepysiu tuo 6-7 metu skiepu. kadangi esu dar nepasikausciusi ziniomis sioje srityje, tai tamsuoliskai vaidenasi, kad jei jau priskiepyjai anksciau, tai veliau nebeskiepyt jau kaip ir nebera prasmes nu gal rasiu koki argumentuota atsakyma i si klausima

as radau idomu komentara skiepu ir homeopatijos tema, beje jis gali buti idomus ir tiems, kas svarsto gyvsidabrio skiepuose problemas:)

Pernykštė sumaištis dėl kiauliukų gripo... Po darbo grįždamas namo klausausi radijo. Vienas garbus medikas dalija patarimus, kaip išvengti gripo: plauti rankas ir... vartoti homeopatinius vaistus. Suklusau. O kur žolės? Juk yra galybė augalų, kurie realiai gali padėti sumažinti tikimybę susirgti gripu ar, jau susirgus, žymiai greičiau pasveikti ar išvengti komplikacijų. Ir tai ne pasaka ir net ne reklama. Bet apie žoles radijo laidos pašnekovas neužsimena. Darau išvadas. Ir jos nepalankios minėtam pašnekovui.
Pirma, pašnekovas proteguoja homeopatinius vaistus (kirba mintis – kiek sumokėjo?); antra – jis nėra girdėjęs apie vaistažoles (neapsišvietęs?); trečia – jis neskiria homeopatijos nuo fitoterapijos ir šiuos dalykus suplaka į vieną (baisu). Nė viena mano išvada nedaro garbės. Niekam.
Vakcina nuo kiaulių gripo. Straipsniai laikraščiuose. Laidos per TV. Matau, kaip lietuvių kilmės amerikietis tiesioginiame eteryje iš Amerikos įsikarščiavęs postringauja apie tos vakcinos baisybes – vakcinose esą gyvsidabrio, kuris visame pasaulyje vaikus po skiepų nugramzdina į nebūtį – jie suserga autizmu. Apie autizmą ir gyvsidabrį retas forumas internete dabar apsieina. Spauda neatsilieka. Vienas straipsnis privertė susigūžti. Paskaitykime. Kalba eina apie tokį daktarą M.Eisensteiną. Taigi. „Pasak mediko, sudaužius termometrą komercinio naudojimo patalpose jų savininkas privalo kviesti specialią tarnybą, kad ši nustatytų gyvsidabrio kiekį ore ir leistų toliau naudotis šiomis patalpomis. Pagal H1N1 gripo vakcinose esantį gyvsidabrio kiekį, tą patį reikėtų daryti ir sudaužius ampulę su vakcina, nors to jokios direktyvos nenumato.“ (Šaltinis: Monika Bončkutė, Vladas Krivickas. Kiaulių gripo grėsmė ir skiepai – farmacijos gigantų išpūsta apgaulė? www.lrytas.lt, 2009-11-03)
Bet juk iš mokyklos laikų žinome (jei nemiegodavome per chemijos pamokas), kad gyvsidabris, kaip metalas, yra nuodingas, jei įkvėpsime jo garų. Štai kodėl sudaužius gyvsidabrio termometrą būtina kviesti ugniagesius kad jie surinktų jį. Nelakios gyvsidabrio druskos, kokios galėtų būti vakcinoje, išpiltos, išbarstytos ar panašiai nėra nuodingos, kol jų neprisivalgysime. Tai kodėl tas medikas (arba žurnalistai?) svarsto, kad reikėtų kviestis spectarnybas, sudaužius vakciną? Pajutote, kad jums jau sėja paniką? Specifinių žinių neturėjimas gimdo neteisingas prielaidas. Neteisingos prielaidos virsta teiginiais, kurie įsikuria smegeninėje. Belieka, grįžus namo, išmesti visas dienos šviesos lempas, įskaitant ir dabar madingas taupiąsias lemputes. Taip taip, jos pripildytos gyvsidabrio garų. Neduokdie sudaužysi – bemat atsidursi „lietaus šalyje“ (prisimenate filmą su Džastinu Hofmanu „Lietaus žmogus“?).
O dabar viską sujunkime į vieną visumą – homeopatiją, žoles, gripą, skiepus ir gyvsidabrį. Yra toks dalykas – vaistažolės ir gydymas jomis iki šiolei yra tapatinami su homeopatija. Visų pirma, tai skirtingi dalykai, antra – nesolidu ir nemokšiška painioti šiuos visiškai ne tik skirtingus, bet ir priešingus dalykus. Kodėl priešingus? Tame ir yra visa homeopatijos esmė – jei didelė (dažniausiai jau toksiška) kokios nors
medžiagos (žolių, chemikalų etc) dozė sukelia kokius nors simptomus, tai, jei liga turi tuos pačius simptomus, tos pačios medžiagos, bet jau žymiai mažesniais kiekiais, slopina tuos simptomus. Painu? Būtent todėl ir painiojamasi.
Bet pavyzdys paaiškins, kad tai yra paprasta – jei išgersime vieno nuodingiausių augalų, dėmėtosios maudos (Conium maculatum), arbatos ar ištraukos tiek, kad maža nepasirodytų, mums paralyžiuos kojas. Bet pagal homeopatijos kanonus paruoštas ir tūkstantį ar milijoną kartų praskiestas maudos homeopatinis preparatas bus naudojamas tada, kada žmogus dėl ligos sunkiai vaikšto, kai jam neklauso kojos. Paprasta – didelė dozė kojas atima, maža maža – sugrąžina judėjimo džiaugsmą. Kitas pavyzdys – kofeinas stimuliuoja, didesnės dozės dar ir euforizuoja, o homeopatinė jo forma yra vaistas nuo nemigos. Matot, viskas yra priešingai. Tai kodėl žmonės iki šiolei prašo homeopatinių vaistažolių, homeopatinių arbatų? Tai yra, kodėl dar žmonės mano, kad viskas, kas yra iš vaistažolių, ir yra homeopatija. Pats homeopatijos principas čia nediskutuotinas. Ne mano reikalas, veikia ji ar ne. Mane labiausiai domina užsiimančiųjų neišprusimas ir kompetencijos stoka. Fitoterapijoje yra taip – augalas kaupia tam tikras medžiagas. Mokslas nustatė, kad tokios ar tai kitokios medžiagos toks ar anoks kiekis veikia šitaip arba šitaip. Jei užplikysime vieną arbatinį šaukštelį vaistažolių, kai reikia užplikyti du, mes galime negauti pageidautino poveikio. Jei per mažai užsiplikysime senos lapų, mums paprasčiausiai gali nepaleisti vidurių. Arba, pavyzdžiui, žinoma, kad antidepresinis jonažolių poveikis pasireikš tik tada, jei jonažolių dienos dozėje bus ne mažiau kaip 0,4 mg hipericino. Aišku, jei išgersime mažiau, poveikio nebus. Bet ką kalbą gydytojai? Kiti specialistai (čia reikėtų dėti kabutes)? Jie sako taip – va, mieli pacientai (žiūrovai, klausytojai...), į šį homeopatinį vaistą įeina gudobelė, valerijonas ir t. t. O gudobelės veikliosios medžiagos veikia širdelę, valerijonas ramina... Stop. Išsiaiškinome, kad vaistažolių farmakologinį poveikį apsprendžia veikliųjų medžiagų kiekis. Praskiesk n kartų gudobelės ištrauką, ir veikliųjų medžiagų kiekis sumažės n kartų. O jei n=1000? O jei n=1000 000? O jei n= tūkstantis milijardų? Vadinasi, homeopatinių vaistų poveikis (jei jis toks yra iš viso) yra sąlygotas visai ne veikliųjų medžiagų.
Todėl, jei homeopatiniame preparate yra gudobelė, kalbėti, kad gudobelė atpalaiduoja kraujagyslių lygiuosius raumenis ir dėlto mažėja kraujo spaudimas, yra ne tik neetiška, bet ir mažaraštiška. Ar nekilo jums klausimas – jei gudobelių arbata ar ištrauka teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių veiklą, tai kam tada
vargti ir gaminti skiedžiant milijoną kartų ištrauką, kad gautume preparatą, teigiamai veikiantį širdies ir kraujagyslių veiklą? Man kilo, bet nė vienas kalbintas homeopatas man neatsakė. Kitas dalykas – juk išsiaiškinome, kad vaistažolių ir homeopatinių preparatų poveikis yra priešingas (maudos ar kofeino pavyzdys). Tai kaip turėtų veikti širdies raumenį homeopatinis gudobelės preparatas? Pagalvokite. Dabar madinga čiulpti homeopatinius ežiuolių žirniukus, na, nuo gripo. Bet, jei ežiuolių fitoterapinis preparatas stiprina imunitetą, kaip turi veikti homeopatiniai ežiuolių žirniukai? Bet ne, homeopatai sako taip – na, homeopatiniame preparate vis tiek lieka tų augalinių medžiagų. Sakau, kad mažai. Man sako, kad vis tiek lieka. Ir sako, kad lieka tiek, kad veikia. Va čia laikas vėl pakalbėti apie gyvsidabrį. O aš tada klausiu – o kaip yra su gyvsidabriu ir jo druskomis, kurios įeina į homeopatinių preparatų sudėtį? Sakau, yra tokie dalykai, kaip gyvsidabrio cianidas (nebėga skruzdės per nugarą?), gyvsidabrio chloridai, gyvsidabrio jodidas, pagaliau pats grynas gyvsidabris. Ar nebijote, skirdami ligoniams, juos apnuodyti? Ar negresia autizmas? Oi ne, sako, čia gi mažos dozės, juk, skiedžiama daug daug kartų. Ką jūs... Beje, pirkėjai dažnai nepastebi, kad preparate yra gyvsidabrio, mat dažniausiai gyvsidabris rašomas senovės romėnų komercijos ir pelno dievo Merkurijaus vardu – mercurius. Įžvalgu, nieko nepasakysi.
Mano pasakojimas baigtas. Kai homeopatinis preparatas pagaminamas iš žolių, homeopatai teigia, kad veikimas yra toks pats, kaip žolių. Suprantama. Juk dauguma žmonių iki šiol neskiria fitoterapijos nuo homeopatijos, todėl juos lengviau pritraukti, sąmoningai meluojant, kad homeopatiniai preparatai veikia kaip žolės. Na, juk po praskiedimo lieka ten tų veikliųjų medžiagų, dėsto. Bet kai kalba pasisuka gyvsidabrio pusėn, aiškinama – oi ne, ką jūs, juk praskiedžiama daug daug kartų, ten nebelieka to gyvsidabrio.
Lygiai taip pat elgiasi piliečiai. Kai skauda gerklę, jie vartoja homeopatinius preparatus su gyvsidabriu. Bet kai kalba pasisuka skiepų pusėn, prasideda šūksniai – skiepuose esą yra gyvsidabrio. Neskiepykim vaikų, nes autizmas jau ir taikosi iš už kampo. Dievaži, kaip sunku visiems įtikti.
© Edvardas Kazlauskis, 2010
http://www.gamtosproduktai.lt/lt/info/str/Homeopatija_vs_fitoterapija

Jei jums skiepyti yra geriau, tai kodel esat sitoj temoj? Ar laukiat tokiu, kurios ims jus besalygiskai itikinet? Jei esat tvirtai nusprendus, tai kam drumsciat savo tokiom kategoriskom mintim mamu, kurios atsisake skiepu, mintis.

S.W.A.P,o kokia jus teise turite cia nurodineti,ko mes galime klausti,o ko ne?
cia juk forumas ir mamos konsultuojasi...Truputi mandagumo ir supratimo jums truksta...