Pernai rugpūčio mėn. pradėjo skaudėti koją. Išmėginau viską ką tik galima: mankštos, masažai, baseinai, manualinė, ligoninė, sanatorija, vaistai saujom ir taip žingsnis po žingsnio, diena iš dienos vis didesni skausmai, pasidariau kreiva kaip klaustukas. Pastovios kalbos, kad operacijos nereikia, nes tiek kojos raumenys tiek kitos funkcijos buvo pakankamai normalios, galėjau paeiti ir ant kulnų ir ant pirštų galų... Birželio pabaigoj skausmai buvo jau tokie, kad neveikė jokie vaistai, alpdavau, rėkdavau ir t.t. Pati kreipiausi pas chirurgą dėl operacijos, kadangi jis jau jokių stebuklų nepažadėjo liepos pradzioj išsioperavau, po 3 d. buvau namie. VAIKŠTAU! Skausmas kol kas dar yra, bet jis minimalus, gyventi netrukdo, tikiuosi, kad praeis visai. Per tą laiką pažinau daug žmonių, kurie buvo išsioperavę ir niekaip manęs nesuprato kodėl aš kankinuosi... Tai pradžiai tiek

P.s. isvarža pas mane buvo 0,7 mm