labutis
Norėjau rašyt "sveikos" - bet matyt rašančios ir skaitančios nelabai sveikos
jau "pribrendau" parašyt savo patyrimą: Liepos 11 d išoperavo man stuburo išvažą - 9 mm, ne ekstrinė, bet gyvent normalia nebegalėjau...
Istorija trumpai:
Nuo naujų metų paskaudėdavo juosmenį, ne itin, šiek tiek. Tik pavasariop kreipiausi pas šeimos gydytoją, padarė rentgeną. Diagnozė - osteochondrozė. Gydymas - reabilitacinis gydymas mankšta ir panašiai. Bet mano vyras labai norėdamas man padėt, užrašė mane pas manualistą - ale "kaulų laužytoją-traškintoją". nuėjau į 3 seansus po kurių man kažkaip nustojo skaudėt...BET... po nepilnų 2 sav vieną dieną tiesiog nebe atsistojau iš lovos tiesiogine prasme....rėkiau, verkiau iš skausmo, iki tualeto nenuėjau-skausmas buvo kairiam sėdmeny, blauzdoj ir pėdoj. Po savaitės sugebėjo mane ant ratukų nuvežt į ligoninę, kur kompiuterinės tomogramos būdu diagnozavo L5-S1 -9 mm vidinę (medialinę) išvaržą. Po 10 dienų praleistų ligoninėje (10 lašelinių su N vaistų) - aš te sugebėjau vaikščiot suslinkus kaip senutė, su daug mažesniu, bet dideliu skausmu...Ligoninėje atsisųstas neurochirurgas "davė" 6 sav pasveikimui, nes kitaip galiu likt raiša (bo koja buvo silpna)
Per tas 6 sav išbandžiau : .. ir "ekstasensą" - vėlgi vyro rekomenduotą

, ir buvau pas tokį (beje man labai labai labai patikusį ) profesorių -kineziologą -kurio dėka savaitę namuose tik ropojau, gulėjau ir šiaip buvau tik jo nurodytoms 7 pozom, BET NIEKAS NEPADĖJO.... išsitiesti galėjau tik po nakties miego "NET" 1 minutei, paskui nugara sukumpdavo 90 laipsnių kampu

Tada nusprendžiau išgirsti TREČIĄ NEUROCHIRURGO (o apskritai 4 nuomonę +mano tas nuostabus profesorius) - KĄ MAN DARYT.... ???
Ir pagaliau vienas lazdynų neurochirurgas TIESIAI ŠVIESIAI pasakė - reikia operuotis

.("galit dar bandyt taip gyvent, bet svarbu JŪSŲ gyvenimo kokybė - AR JŪS NORIT TAIP GYVENT"..atsakymas mano aišku buvo NE)
Operacijos vengiau ir bijojau kaip velnio...bet aišku po tų 5-6 sav tokio intensyvaus skausmo - jo nuomonė - tvirta ir be jokių "gal būt-jeigu-o jei" pasirodė priimtina...
Ir ką - po savaitės mane tas daktaras išoperavo...po operacijos 3 sav atbuvau Druskininkų sanatorijoje...
Ir šiai dienai (rugsėjo 11 bus 2 mėnesiai po operacijos) - beveik nejaučiu jokių skausmų, gyvenu pilnavertį gyvenimą, kurio reikia mano 3 vaikams, ir nei truputėlio nesigailiu šia operacija.
jei km bus įdomu - galėsiu smulkiau apibūdint kiekvieną savo ligos etapą.
Tai va - tiesiog tokia TEIGIAMA nuomonė apie išvaržos operaciją, kuri sugrąžino mane į gyvenimą
Man 31 metai...............