Matau, Claudija gilioj nevilty....
papasakosiu savo istorija

gal ka isskaitysi sau naudingo.
pries 2-3 metus as irgi negalejau pajudeti, gulejau ligoninej (diagnozuotos 2 isvarzos), neurologiniam skyriuje, po to sanatorija, po sanatorijos 2 menesiai reabilitacija namie - savarankiskai...
buvo: judesiai riboti, skausmas nerealus, koja vilkdavau... pereiti gatve degant zaliam sviesoforo signalui budavo neimanoma - paprasciausia nespedavau... ryte issivalyti dantis - problematiska, nes virs kriaukles nepasilenkdavau, apsirengti taip pat sunku, ypac kojines, batai ir t.t. ir t.t.
gulint ligoninej neurologas prigasdino - arba meti svori, arba operacija.. Zinoma, operacijos nenorejau.. o virssvoris buvo nemazas...
netycia gyvenimas suvede su moteriske, kuri platina Ajurvedinius papildus, papasakojau jai savo "gyvenimo" istorija.... jos nuomone, visos ligos nuo uztersto organizmo, "prizadejo" jei laikysiuos jos patarimu operacijos nereiks. o pasak jos, viduriu uzkietejimas, tai is viso - siaubu siaubas musu organizmams. Jis man taip pat buvo nesvetimas.
Pasirinkimo kaip ir neturejau. Pradejau organizmo valyma su Ajurvediniais preparatais, sveikai ir neskaniai

maitinausi... ir mankstinausi namie (kaip sanatorijoj ismoke) + lankiau baseina ir skaiciau daug knygu apie sveika mityba.. Kol nusipirkau lova su kietu ciuziniu, miegojau ant grindu ir dabar jei tenka miegoti sveciuose, mieliau renkuosi miega ant grindu, nei "neaiskia" lova..
Po truputi situacija gerejo ir kai jausdavau pagerejima pasitikejimas ir stimulas, kad einu teisingu keliu augo.... per 4-5 menesius numeciau 15 kg, koja po truputi grizinejo "i savo vezias" .... dziaugiausi, kad galiu gyventi be cheminiu vaistu, nes pries tai, metus laiko Olfen 75 buvo geriausias mano draugas, o dabar uztekdavo papildu is zoleliu, sveikos mitybos ir mankstos. Viskas klostesi i gera, kol nesibaige biuletenis ir teko keliauti darban..... itampa, skubejimas, stresai, po darbo vakareliai - su vynu, aluciu ir "nesveikais" maistais is leto dare savo juoda darba.... atleidus vadeles (del mitybos ir mankstos) skausmai is karto negrizta, pasijaucia po kokio menesio, dvieju..
2 kartus per metus lankydavau reabilitacine ar vaziuodavau i sanatorija. mankstos ir proceduros visada padeda. neisivaizduoju koks gydytojas galejo pasakyti, kad jokiu mankstu.....
Tik va pries puse metu uzsikreciau reta infekcine liga, kuri "eda" sanarius, tai dabar ne tik su stuburu problemos, bet ir sanariai visi kliba ir skauda.... teko iseiti is darbo, nes nebepajegiau darbuotis.... bet esu nusiteikusi optimistiskai, issigydysiu infekcija, sanarius, tada galesiu rupintis savo stuburu, daryti manksta ir lankyti baseina.
Va, tokia mano istorija