Mokytoja terorizuoja pradinukus

Yra keletas autorių, kurie yra parašę vadovėlius ir ptavirtinti ŠMM ir taip kad mokytojas turi teisę pasirinkti iš kokių vadovėlių dirbs. Pvz. mano sesers ir mano vaikai, kai mokėsi pradinėse klasėse irgi mokėsi maniškis iš Balčyčio, o sesers vaikas iš Kiseliovo. Psaulio pažinimą maniškis mokėsi iš vadovėlio ,,Raktas" nepamenu, kas autorius, o sesers vaikas iš ,,Vienas pasaulis", o gali dirbti ir be pratybų, gali mokytojas atšviesti ką reikia,o dėl dūdelės vieni groja, kiti ne Taip kad tokie dalykai nereiškia kad toj miestelio mokykloje blogiau išmokys. O vaikų fantazija tai labai laki, kiek maniškiai prifantazuodavo, jei bųčiau patikėjus, tai tiesiog siaubas, bet, kai viskas išaiškėjo, daugiau vaikai taip neprifantazuodavo. Nereikia visada patikėti vaiku, kai kažką pasakoja reikia pirma išsiaiškinti, ar tai tiesa ir t.t.

Kiekvienas, žinoma, labai mylime savo vaiką, gerai jį pažįstame ir juo pasitikime. Tačiau kad jūs žinotumėt... KAIP LABAI VAIKAS MOKYKLOJE YRA KITOKS, NEI NAMIE... net patikėt sunku. Mokykloj "visi tamsieji gaivalai" išlenda, ir mokytojas mato būtent juos, o ne tai, kad Jūsų sūnus paslaugus (nueina į parduotuvę), galvotas (gerai suskaičiuoja grąžą ar išsprendžia kryžiažodį), švelnus (prisiglaudžia ar apsikabina, nors jau visas "vyras"), ne lepūnėlis (išplauna indus, išneša šiukšles), meistraujantis (padeda tėčiui taisyt dviratį), jautrus (verkia, jei filme kas muša arklį, tvarko jūrų kaulytės narvelį ir valandom ją myluoja) ir t.t., ir pan... Deja, mokykloje, kitoje aplinkoje, visa, kas "užspausta" namuose (nėra vaikui priimtino artimo ryšio su tėvais, trūksta meilės (kaip JIS ją supranta), mažai skiriama jam laiko, dėmesio, šeimoje nesklandumai, nepagarba, aštrūs tėvų tarpusavio pokalbiai, pinigų šeimoje trūkumas, nuolatinis tėvų pervargimas darbe, ect...) - IŠSIVERŽIA nesulaikomai: meilės trūkumą kompensuoja nuolatinis dėmesio reikalavimas sau pamokų metu, net trukdant pamoką (plepant, sukinėjantis, triukšmaujant, nesiklausant mokytojo aiškinimo, piktybiškai pamokoje nedirbant)... Pažįstu viena pradinukų mokytoją, nuėjusią dirbti visai neprestižinį darbą dėl to, jog nenorėjo prarasti paskutinių savigarbos likučių - nebepakėlė vaikų savivaliavimo pamokose ( šiuo atveju ne mokytojo kaltė, kad "nesusitvarko" pamokoje - tėvai toleravo tokį vaikų elgesį, juos palaikė, todėl mokytojas - bejėgis). Esu įsitikinusi, daug puikių mokytojų, dorų žmonių moko mūsų vaikus, yra, matyt, ir kitokių... Tačiau PIRMIAUSIA VAIKAI T O K I E ATEINA IŠ N A M Ų. Ir kaip ten bebūtų, mokykla pirmiausia yra MOKYKLA (moko), o ne AUKLYKLA (auklėja). Be to, visada yra išmintinga visų pirma savyje pamatyti rąstą, o jau tada kitame ieškoti šapelio. Atleiskit, nieko nenorėčiau užgauti. Nepakalbėjus su abiem konfliktuojančiom pusėm (tėvais ir mokytoja), patart nelabai ką galima.

Muzikos pamokose negrojama dudele? Bet tai nera privaloma.
Sovietmeciu muzikos pamokose grodavom metolofonais - ir kas is to? Veliau buvo nustatyta, kad jie tik gadina klausa.
Yra programa, pagal kuria mokoma duduoti (lyg tai Velickos), bet ja nebutina rinktis. Dazniausiai vaikuciai dainuoja pagal fonogramas - ir laaabai grazu

Manau, kad labai daug kas priklauso nuo mokytojo. Patys pirmoje klasėje perkėlėme vaiką į kitą klasę, nes mokytoja nesusitvarkė su vaikais. Vėliau sužinojom, jog dar ir ausis jiems sukiojo.
Perkėlimas tikrai išėjo į naudą. Daug tėvelių pasirinko kitus kelius: kreipėsi į ministeriją, pavaduotoją ir t.t., deja rezultatų nežinau, kiek žinau mokytoja žadėjo bent jau ausų nesukioti.
Vėliau pasirinkome Jezuitų gimnaziją. Tiesa norint į ją įstoti teko smarkiai pasimokyti ir mokslas mokamas, nors palyginti nedaug.
Pasiūlymas iš mano pusės: nebandyti pakeisti mokytojos elgesio (bent jau mūsų bandymai kalbėti buvo bevaisiai), o rinktis gerą mokytoją (pasiklausinėti kitų ir pan.)
O kad mokykla tik moko, o ne auklėja tikrai nesutinku. Tiek pas gerą mokytoją, tiek toje pačioje gimnazijoje pažymiai nebuvo akcentuojami, labai daug dėmesio buvo skiriama elgesiui, bendravimui su klasiokais

Paskambink i Vaiku teises apsaugos tarnyba. Numeri duos 1588 ar 118. Ten paaiskins ka daryti. Tikrai delsti negalima ir leisti zaloti savo vaikus..Jei ta mokytoja nera visai ligonis, tai grieztas pokalbis tikrai pades. Na o jei ligonis, tai jau uzsiims kiti spec.'ai. Stiprybes

Skambinti ir tik kuo greiciau, ka sau leidzia ta panele mokyta-suknele lopyta...
O vat ka daryti su tokiom mokytojom, kurios prie kitu tevu apkalbineja klases skurdesnius vaikus su patyciomis... Tokia saunuole yra Ignalinos Ceslovo Kudabos mokykloje Loreta Dronišinec.... tevai net klausyti negali jos apkalbu

Na,visko girdėjau,bet kad šlapintusi vaikai per pamokas...Siaubas!
Čia jokios direktorės draugystės nepadės.Diktofonas ir į švietimo skyrių.Žinau,kad gali būti ir taip,kad tėvams nelabai rūpi vaikai ir jų mokslai.Mano sūnėno klasė tokia.Taip žymiai sunkiau,nes vienas skundas ne toks svarus,kaip kolektyvinis.
Kai mano vaiką palietė problemos-pradžioje galvojau,kad nieko nesiimsiu-bijojau jam pakenkti.O kai padėtis dar pablogėjo,supratau,kad nieko BLOGIAU jau negali būti,tiesiog nėra ką prarasti.Ir laimėjau-tuo pačiu padėjau ne tik savo vaikui,bet ir visai klasei.
Kad gatve nepraeisi,tai bet kuriuo atvėju nepraeisi-jei tavo vaiką mižnium pravardžiuos-irgi nieko gero.JAI jau neilgai siautėti liko,o vaikui dar visas gyvenimas prieš akis,kaip jam toliau gyventi,pasitikėti mokytojais,dėstytojais?

Na ir baisu čia paskaičius, ot nusivažiavo mūsų švietimo sistema .Gaila tų , kurie myli vaikus ir savo darbą, o nebegali normaliai dirbti

O aš papasakosiu prisiminimą iš savo pirmos klasės. man dabar 33-eji. Gerai prisimenu savo pirmąją mokytoją. Buvo tikras baubas. Baisu buvo net pamokos metu į toletą prašytis. Kadangi tais laikais pažymius rašydavo, tai jei tik kas - 1. net ne 2. Neprisimenu kad tėvai būtų padėję man mokytis. Todėl ir prasta pradžia buvo. Vieną kartą kai beveik visa klasė buvo palikta po pamokų, bijojau papsiprašyt į toletą ir ..... prisidariau. Taip stipriai norėjosi į toletą, o tokia baisi mokytoja buvo. Ir teko šlapiom kelnėm namo eiti žiemos metu. O mama viso labo pasakė: Tai ko nesiprašei į toletą? Ir dabar su siaubu prisimenu tą košmarą. Dabar auginu 9 metų dukrą ir 7 sūnų. Dukros mokytoja tikrai gera, geri santykiai su mokiniais. Ir pamokas kartu su dukra ruošiam. Nesu tos nuomonės kad nuo mažens reikia mokyti savarankiškumo ir leist patiems ruošti. Jie dar daug ką pamiršta. Tik su baime laukiu rugsėjo, kadangi sūnus bus pirmokas. Jis labai judrus. labai gabus jau knygas skaito, psichologinė tarnyba rekomendavo 6 leisti į 1 klasę, bet mes susilaikėm, nes nenustygsta vietoj. Jau susipažinau su mokytoja, atrodo miela, ir atsiliepimai apie ją geri. tikiuosi viskas bus gerai.

Duokit vaikui ausinuką, tegul įrašinėja. Mano pirmoji mokytoja taip pat baisi buvo. Gaila mažiukų, nes tų mokytojų niekas netvarko, o jei dar tėvai abejingi.... Žiauri pradžia

pritariu, kad nereikia kentet, o pirmiausia kreiptis i mokyklos vadovybe (visada galima ir kita mokytoja pasirinkt), o jei vietine valdzia nepades, tai kreiptis i miesto svietimo skyriu...

Nežinau, man nesitiki. Gal vaikai ką nutyli, nes yra prisidirbę???