Savo dukrai auskarus ausyse pravėrėm pirmos klasės pabaigoje. Vėliau antrą skylutę ausyje. Nuo 14 metų prasidėjo jos pankavimas, ir auskarų vėrimas su draugėmis visur kur tik sugalvoja, be mano leidimo...

Sužinojusi liepiau išsiverti viską, atsikalbinėjo, bet išsivėrė. Dabar prieš metus leidau jai vertis kažkokius tai Sneikbaitus, ir tada vėl prasidėjo auskarų vėrimasis be mano leidimo... Jaučiu pusės jos šedevrų dar ir šiandien nežinau, bet tegu turi, bi tik jai gražu. Į nuomonę mano nekreipia dėmesio, pasakau kad negražu, ji man atsikerta "Tu nesupranti šio stiliaus ir grožio" . Nesenai dar turėjom problemų su plyšusia ausimi nuo plėtimo, buvom susitarusios, kad jau nebesidės tų ragų ten, bet vakar pamačiau naują šedevrą...

Bet išsiimti neliepsiu, tegu, jau greit pati bus atsakinga už save, ir vėl "susibadys" .