sveiki patarkite kaip elgtis kaledu senis atnese juru kiaulyte,vaikas ja mylejo.o siandien ji mire..nzn kaip elgtis ka pasakyti ir kaip pasakyti,patarkite...vaikui 4metukai..ar tiesiog pameluoti kad pabego...
Sunkus reikalas,
matai čia labai individualus dalykas, kuris labai priklauso nuo to koks vaiko pasaulio supratimas ar jis apskritai mirtį supranta kaip faktą. Koks jo požiūris į mirtį, ar tai pateikiama kaip netektis ar kaip natūralus įvykis. Taip pat nuo to kaip paprastai su juo yra bendraujama ar vaikiškai ar taip kaip su suaugusiu.
Patarti aš tikrai negaliu, per maža mano gyvenimo patirtis. Čia gal psichologas koks nors galėtų patarti, nors jeigu jis nebendravęs su jūsų vaiku, tai vargu ar galės patarti teisingai... Nu nežinau... Teks patiems apsispręsti kaip elgtis. Manau tik svarbu, kad tai nebūtų šokas vaikui.
matai čia labai individualus dalykas, kuris labai priklauso nuo to koks vaiko pasaulio supratimas ar jis apskritai mirtį supranta kaip faktą. Koks jo požiūris į mirtį, ar tai pateikiama kaip netektis ar kaip natūralus įvykis. Taip pat nuo to kaip paprastai su juo yra bendraujama ar vaikiškai ar taip kaip su suaugusiu.
Patarti aš tikrai negaliu, per maža mano gyvenimo patirtis. Čia gal psichologas koks nors galėtų patarti, nors jeigu jis nebendravęs su jūsų vaiku, tai vargu ar galės patarti teisingai... Nu nežinau... Teks patiems apsispręsti kaip elgtis. Manau tik svarbu, kad tai nebūtų šokas vaikui.
QUOTE(Kykas @ 2009 01 23, 16:14)
Sunkus reikalas,
matai čia labai individualus dalykas, kuris labai priklauso nuo to koks vaiko pasaulio supratimas ar jis apskritai mirtį supranta kaip faktą. Koks jo požiūris į mirtį, ar tai pateikiama kaip netektis ar kaip natūralus įvykis. Taip pat nuo to kaip paprastai su juo yra bendraujama ar vaikiškai ar taip kaip su suaugusiu.
Patarti aš tikrai negaliu, per maža mano gyvenimo patirtis. Čia gal psichologas koks nors galėtų patarti, nors jeigu jis nebendravęs su jūsų vaiku, tai vargu ar galės patarti teisingai... Nu nežinau... Teks patiems apsispręsti kaip elgtis. Manau tik svarbu, kad tai nebūtų šokas vaikui.
matai čia labai individualus dalykas, kuris labai priklauso nuo to koks vaiko pasaulio supratimas ar jis apskritai mirtį supranta kaip faktą. Koks jo požiūris į mirtį, ar tai pateikiama kaip netektis ar kaip natūralus įvykis. Taip pat nuo to kaip paprastai su juo yra bendraujama ar vaikiškai ar taip kaip su suaugusiu.
Patarti aš tikrai negaliu, per maža mano gyvenimo patirtis. Čia gal psichologas koks nors galėtų patarti, nors jeigu jis nebendravęs su jūsų vaiku, tai vargu ar galės patarti teisingai... Nu nežinau... Teks patiems apsispręsti kaip elgtis. Manau tik svarbu, kad tai nebūtų šokas vaikui.
jo svarbiausia nesokiruoti,kazkaip ramiai perteikti ta zinia. jei vaikas jautrus tai tikrai geriau pasakyciau kad pabego gyvunelis..
as turbut pasirinkciau lengvesni sprendima ir pasakyciau, kad pabego 
nors gal pavyktu panasia nupirkt?
kaipo atseit, kad kokia diena eme ir "parbego" 
nors gal pavyktu panasia nupirkt?kaipo atseit, kad kokia diena eme ir "parbego"
tikrai labai sunku... jei planuojate pirkti kitą, tai galit sakyti ką norite, nes vaikas greitai susidomės ir pamils kitą ir senąją su laiku pamirš, mažas gi dar... o jei neplanuojate įsigyti kitos, tai gal sakykit teisybę... nes nežinau, tas pabėgo... vaikas gali užskaityti kaip ir piktą kiaulytės valią, va negera buvo, pabėgo, paliko jį ar pan., gal geriau tegu lieka gražus atminimas galima dar ant greitųjų kur kokio minkšto žaisliuko paieškoti ir pasakyti, kad kiaulytė numirė, išėjo, bet po savęs žaisliuką paliko, kad nebūtų vaikui liūdna...
galima dar ant greitųjų kur kokio minkšto žaisliuko paieškoti ir pasakyti, kad kiaulytė numirė, išėjo, bet po savęs žaisliuką paliko, kad nebūtų vaikui liūdna...
Žinot, o man atrodo, kad dažnu atveju tėvams atrodo problema didesnė nei yra su tuo pasakymu. Pirmąkart pasakėm trimetinukei. Neatsimenu tiksliai, bet atrodo nerodėm - pasakėm, kad susirgo ir numirė. Ir tiek. Aišku vaikui liūdna (bet žinią priėmė gan paprastai), man pačiai liūdna buvo, bet "keist", meluot , kad pabėgo ir pan. mano supratimu visiškai nekoks sprendimas. Tai nuo kokio amžiaus vaikus su pirmosiomis netektimis supažindint galima? Aš sakyčiau tokiu atveju va ir turite progą parodyt vaikui, kad realybėje yra dalykai kurių tiesiog netenkama. O kaip tai pateikt, kitas klausimas. Va čia ir reikia žiūrėt individualiai ir pagal vaiką. Ir tas " greit pamirš" irgi individualu. Po 4 metų va ėmė naują kiauliukę ir pavadino pirmosios vardu ...
QUOTE(Karbynė @ 2009 01 23, 17:52)
Žinot, o man atrodo, kad dažnu atveju tėvams atrodo problema didesnė nei yra su tuo pasakymu. Pirmąkart pasakėm trimetinukei. Neatsimenu tiksliai, bet atrodo nerodėm - pasakėm, kad susirgo ir numirė. Ir tiek. Aišku vaikui liūdna, man pačia liūdna buvo, bet "keist", meluot , kad pabėgo ir pan. mano supratimu visiškai nekoks sprendimas. Tai nuo kokio amžiaus vaikus su pirmosiomis netektimis supažindint galima? Aš sakyčiau tokiu atveju va ir turite progą parodyt vaikui, kad realybėje yra dalykai kurių tiesiog netenkama. O kaip tai pateikt, kitas klausimas. Va čia ir reikia žiūrėt individualiai ir pagal vaiką.
taip as sutinku su jusu poziuriu bet visgi jei vaikas yra labai jautrus manu jam tai bus didelis sokas..
reikia labai individualiai pagal vaika ziuret...
Norėtumėt kad vaiko supažindinimas su netektimis prasidėtų tik netekus artimo žmogaus? Manot jautriam vaikui taip būtų lengviau? Žinoma, kad reikia jautriau, bet tai nereiškia, kad meluojant. Vaikui ar pabėgo ar numirė emociškai ko gero reiškia panašiai - nebeturim, todėl tas išsisukinėjimas neturi jokios prasmės. O "keitimas" išvis meškos paslauga žiūrint į ateitį.
Nebent tas jautrumas jau kažkoks liguistas būtų...
Išgyventi netektį
Turint augintinį anksčiau ar vėliau tenka susidurti su jo netektimi. Pasak dr. R.Bieliauskaitės, labai klaidinga slėpti nuo vaiko tą faktą, meluoti, kad šuniukas pabėgo, kad jį kam nors atidavė ir pan. Vaikas turi išmokti išgyventi netektį, liūdesį.
"Itin svarbus atsisveikinimo su mylimu augintiniu ritualas, tai gedėjimo dalis", - teigia psichologė. Atsisveikinimas su mylimu gyvūnėliu padeda vaikui susitaikyti su situacija, suvaldyti emocijas. Kita vertus, nederėtų gyvūno netekčiai teikti pernelyg daug reikšmės ar tapatinti su žmogaus mirtimi. Pasak psichologės, po kurio laiko galima įsigyti naują augintinį, tik turi būti praėjęs tam tikras laikas, per kurį vaikas būtų liūdėjęs.
Iš čia
http://www.bernardin...=articles/51250
Nebent tas jautrumas jau kažkoks liguistas būtų...
Išgyventi netektį
Turint augintinį anksčiau ar vėliau tenka susidurti su jo netektimi. Pasak dr. R.Bieliauskaitės, labai klaidinga slėpti nuo vaiko tą faktą, meluoti, kad šuniukas pabėgo, kad jį kam nors atidavė ir pan. Vaikas turi išmokti išgyventi netektį, liūdesį.
"Itin svarbus atsisveikinimo su mylimu augintiniu ritualas, tai gedėjimo dalis", - teigia psichologė. Atsisveikinimas su mylimu gyvūnėliu padeda vaikui susitaikyti su situacija, suvaldyti emocijas. Kita vertus, nederėtų gyvūno netekčiai teikti pernelyg daug reikšmės ar tapatinti su žmogaus mirtimi. Pasak psichologės, po kurio laiko galima įsigyti naują augintinį, tik turi būti praėjęs tam tikras laikas, per kurį vaikas būtų liūdėjęs.
Iš čia
http://www.bernardin...=articles/51250
Na as pasakyciau tiesa... Nes pvz pasakyt ,kad pabego-nelabai gera iseitis... Nes vaikas greiciausiai neduotu ramybes,jos ieskotu taigi anksciau ar velaiau vistiek reiktu pasakyti tiesa...
As turbut nupirkciau panasia....
Aš ko gero pritariu Karbynės nuomonei 
QUOTE(zalioji@ @ 2009 01 23, 20:28)
As turbut nupirkciau panasia....
Mano supratimu kaip tik dėl šio momento lyg ir norint gero, vaikui padaroma meškos paslauga. Ir patiems sau taip pat. Nes nuo to pradėti kalbėti apie skaudžius dalykus vis tik lengviau, nei tada, kai jau netenkam žmonių. O kažkaip paaiškinti vis tiek reiks, jei rūpi vaiko jausmai.
Nereikia vaikui neleisti patirti jokio liūdesio, reikia jam padėti išmokti jį išgyventi.
Neturėjau rankose, bet mačiau yra knygelė apie tai kaip vaikui padėti išgyventi įvairias netektis. Apie gyvūnus taip pat.
http://www.tytoalba....n...iew&id=1095
