QUOTE(Ode @ 2009 02 11, 01:24)
Nebūtinai. Dabar galva neveikia, nepasakysiu tiksliai, kurios turi Naujagimams palankios statusus, bet kiek dar yra tokių, kurios neturėdamos metų metais praktikoje taiko teisingus priežiūros metodus (deja, neretai tokias mažas provincijų ligonines uždaro, nes 'neapsimoka' jų išlaikyt...

).
Kur gyveni?
Mano paslaptis irgi buvo užtikrintume, kurį gavau iš kursų, kad žindymas yra natūralus procesas ir jokių ten "neturiu", "mažai" negali būti. Ir Markūnienės knygelę "Motinystės menas" (džiaugsmas?) gavau. Ir dar nebuvo šalia jokių tetulių ir bobučių, kurios komentuotų mano vaiko nemiegojimą, verkimą - nu juk akivaizdžiai trūko pieno.
Jo, as irgi pvz atlankiau Vilniuje motinystes kursus ir islekiau i uzsieni, gimdziau tenai. Maitinti vaika leido tik sekancia diena, bet as buvau ant itek pasiryzusi, kad maitinsiu pati, jog man net kazkoks klausimas apie tai, kad pieno neuztenka nekilo

Kursuose buvau tik pagrindus girdejusi, ligoninej viena akusere parode kaip iduoti taisyklingai kruti... grizus namo skaiciau sita foruma nuo pradzios, rasiau klausimus, gavau atsakymus ir taip kazkaip gavosi....
Atsimenu, kai vaikucius nesiodavo ligoninej,tai ten dar duodavo 12-1h pamaitinti ir tada 5h ryto atnesdavo. Tai vakare pasiklausdavo ar noresiu ryte maitinti

man net toks klausimas nekildavo

as jau 4:45 sededavau apsikabinus maitinimo pagalve (kuria irgi is LT atsitempiau) ir laukdavau, akda man greiciau atnes leliuka

siaip buvau visiska tos salies motinu priesingybe
Kai neleido pirma diena maitinti, tai man buvo tikrai didele trauma

Bet dabar galvoju, kad paciai truputi protelio pritruko, reikejo vis tiek duoti...nors siaip tai vaika sotu ir mieganti atnese, prigirdyta misinio jau