QUOTE(stripulis @ 2010 12 29, 11:52)
Prie to paties. Šaltinis tas pats. Tema - GMO daržovės. Paryškinta boldu mano.
Baltymo antifrizo geną iš antarktinės ledžuvės, neleidžiantį susidaryti ledui jos ląstelėse, įvedė į pomidoro genomą - ir jis taip pat tapo atsparus šalčiui. Yra vilties, kad šią veislę galima nors ir tundroje auginti be šiltnamių. Indokinijos rajonuose, kur sodinami ryžiai, blogai auga morkos, ir vietiniai gyventojai kenčia nuo karotino stokos. Kai ryžių genomas buvo praturtintas morkos genais, atsakingais už karotino sintezę, gauti auksiniai ryžiai, gelbstintys vietinius gyventojus nuo šios bėdos. Genų inžinerijoje yra daug įspūdingų ir nepaprastų laimėjimų.
Sukurdamas transgeninius organizmus, žmogus nesugalvojo nieko naujo gamtoje. Dėl natūralaus genų pernešimo virusais atsiranda nauji bakterijų štamai, atsparūs antibiotikams arba galintys sintetinti naujas medžiagas. Ankštiniai augalai sugeba kaupti azoto junginius, nes apsikeitė genais su bakterijomis, imančiomis azotą tiesiog iš oro.
Šiuolaikinė genų inžinerija leidžia kurti organizmus su naujais iš kartos į kartą perduodamais požymiais. Svarbu suprasti, kad genų inžinieriai nekuria jokių naujų gyvo organizmo savybių - nei naujų genų, nei naujų baltymų, tarp jų ir pavojingų.
Gana platus sąrašas augalų, sėkmingai praėjusių transgeninį apdorojimą: agurkas, aviža, baklažanas, bananas, batatas, bijūnas, bulvė, cukranendrė, cukrinis runkelis, baltoji ir paprastoji eglė, gyslotis, gvazdikas, kivis, kopūstas, kriaušė, kukurūzas, kviečiai, lelijos, linas, liucerna, lotosas, vilnamedis, morka, obelis, orchidėjos, papaja, pomidoras, pupos, ryžiai, rugiai, saulėgrąža, sojų pupos, spanguolės, šparagai, tabakas, topolis, vynuogės, žemės riešutai, žemuogė, žirnis ir daugelis kitų.
Bakterija Bacillus thuringiensis parazituoja vabzdžiuose, gamindama baltymus, kurie pažeidžia chitino susidarymą. Bakterijos genai, įvesti į augalų genomus, leidžia jiems patiems, be nuodingųjų chemikalų, dar lervos stadijoje sunaikinti žalingus vabzdžius. Iki šiol bulvių laukų Vokietijoje vaizdas aiškiai rodo buvusią sieną tarp VDR ir VFR: vakarų laukai su transgeninėmis veislėmis - sveikutėliai, o rytų - apgraužti kolorado vabalų. Pasitaiko, kad žmonės prisibijo valgyti transgenines bulves arba kitas daržoves: [b] jei bakteriniai genai ims veikti žmogaus kūne ir numarins jį tarsi vabzdį? Tačiau žinduolių, tarp jų ir žmogaus, organizme nėra chitino, o patys genai veikia tik esant apie +20 temperatūrai; esant normaliai kūno temperatūrai šie genai "tyli".
Apskritai pagrindinė blogybė yra kaip tik chemiškai susintetinti nuodai
http://www.grynas.lt...n.d?id=40174637, o ne genai. Juk genus sukūrė gamta, o žmogus tik rado jiems naują pritaikymą.
Ar verta bijoti produktų, pagamintų iš transgeninių organizmų? Matyt, ne.
Virškinimo metu visos suvalgytos koduojančios makromolekulės (DNR, RNR, baltymai) suskyla į komponentus, kurie jau neneša jokios informacijos nei į burnos, stemplės, skrandžio ir žarnų ląsteles, nei į kitus organus. Todėl nieko naujo ar baisaus genų inžinerija neduoda ir neduos .
Gerokai prieš 1973 m., kai atsirado genų inžinerija, gamtoje buvo vykdomas keitimasis paveldima informacija. Visus keturis milijardus gyvybės vvstymosi Žemėje metų skirtingi genomai susitikdavo, sąveikaudavo, o kartais ir pagimdydavo naujas gyvų organizmų grupes, tarp jų visus eukariotus: augalus, gyvūnus ir grybus. Vienas žymiausių biologų, Nobelio premijos laureatas Fransis Krikas pasakė, kad jeigu jau nutraukti genų technologijas, tai reikia uždrausti ir lytinį dauginimąsi, nes jis pagrįstas paveldimos medžiagos apsikeitimu.
Ar šitą citatą turėjote galvoje, stiprulis?
Jau maniau, apie GMO neberašysiu, bet vis grįžtam prie to. Nesu genetikė, kaip ir Jūs, kaip suprantu. Tema plati. Be to kol kas netaikomas (?) skiepijimas genet. modifikuotais vaisiais, nors įmanomas. Tik rekombinantinė vakcina yra.
Taigi... Jei kam nors atrodo, kad pomidoras su žuvies genu, o kukurūzas su skorpiono genu yra nieko naujo, kad tai tas pat, kas vyksta gamtoje natūraliu būdu ar sodininko selekcininko sode, tai nesiginčysiu.
Apie svetimą geną, patekusį į žarnyną nekalbu. Kalbu apie skirtingų gyvybės rūšių genų jungimą, išgaunant nebūdingas savybes. Ne visada žinoma, kokios medžiagos iš tikrųjų susidaro GM daržovėse ar vaisiuose ir kaip tai paveiks valgantįjį.
Jei daržovė turi bacillus thuringiensis geną, kuris suteikia jų baltymui insekticidinių ( naikinančių) kenkėjams savybių, tai reiškia, kad valgai insekticidą.
Juk Jūsų citatoje pasakyta, kad ta savybė būdinga minėtos bakterijos baltymui. Vadinasi, daržovė ar vaisius gauna tą geną, kuris suteikia tas pačias priemones ir savybes kovoti su kenkėju. Aš skaičiau, kad šios bakterijos savo nuodais pakenkia vabzdžių žarnynui, suardo jį. Tai
ne tik chitinui kenkia, kaip Jūsų pateiktoje ištraukoje rašoma 
Žodžiu ardo vabzdį, išskiria toksinus. Kai kur rašo, kad GMO turi to toksino - nuodo.
Tiesa, jau atsirado kenkėjų, kurių nebeveikia GM augalų insekticidinės savybės, todėl purškiami agrochemikalai.
Sakot, nesupratot, kas tie agrochemikalai. Tai herbicidai, pesticidai ir kiti žemės ūkyje kenkėjams naikinti naudojami chemikalai.
Straipsnyje, kurio nuorodą Jums neseniai nurodžiau, profesoriai, o ne šoumenai aiškina, apie gm sojos esamą ir tikėtiną poveikį ekosistemai.
Jau nustatyta, kad gm sugeba kryžmintis su laukiniais augalais, pvz., piktžolėm, gali jiems perduoti savo savybes.
Jūsų pateiktoje citatoje paminėti klausimai, neraminnatys žmones. Į juos lyg ir norėta atsakyti, bet taip gudriai: lyg atsakoma, bet tik vienu kampu ir ne į visus.
Žodžiu, nuramina skaitytoją užtikrintu: Ne, taip nėra.
Šiaip tai nesu absoliuti GMO priešininkė. Tik nepritariu nuostatai, kad viskas, kas išrasta mokslo, yra nekenksminga, nes gali būti tik naudinga. Vienoj srity be to išradimo neapseisi, o kitoj - geriau kuo mažiau.
Tiesa, įdomumo dėlei, genetiškai modifikuotos ląstelės labai komunikabilios. Bent jau gm mielių ląstelės bendrauja, siunčia signalus viena kitai ir sudaro sudėtingas grandines.
http://www.technolog...t...amp;l=2&p=1
Tikimasi naudos medicinos srity. Ačiū už atradimą.
Įdomu, su kuo bendrautų genetiškai modifiluotos bulvės ląstelės ir kas iš to išeitų. Ar jos tokios pat bendraujančios, ar ne?
Kažin, ar šiame forume lankosi biotechnologai, kurie paaiškintų gm ląstelių prigimtį.
