Įkraunama...
Įkraunama...

Skiepai kurie yra TIKRAI reikalingi

Alekto , esmė ta, kad kai kuriuos skiepus galbūt vyresnis žmogutis perneštų lengviau, bet jis ir tas ligas perneš lengviau - jei buvo stiprios reakcijos vienai, o kitai užsikrėtimo nenusimato (pvz. vyresnėlė nelanko darželio), tai gal išvis neskiepykit?
Nors šiaip aš mąstau sau šitaip:
1. skiepiju pagal kalendorių, nes noriu, kad vaikas imunitetą įgytų IKI tol, kol jis galimai susidurs su sukėlėjų gausa (darželis, mokykla)
2. ir skiepyčiau ir antrą vaiką, jei pirmasis sunkiai pernešė skiepus, nes galvočiau, kad jei sunkiai pernešė skiepus, dar sunkiau perneštų ligą - bet čia jau reikia skirti, kuo pasireiškė tas sunkus pernešimas. Jei smarkiai paraudo odelė, kilo temperatūra, atsirado irzlumas, klykimas pvz., tai skiepyčiau. O jei išbėrė, buvo anafilaktinis šokas, niekaip nenumušama temperatūra ar kitokie pašaliniai reiškiniai, va tada tai rimtai galvočiau, ar skiepyti...
3. Pavyzdžiui jei roto skiepai būtų skirti vyresniem vaikam, o mažiukam nebūtų, vyresnių tikrai neskiepyčiau, nes mažiukai tą ligą ir perneša sunkiausiai, dažnai lašelinėm ir reanimacijom pasibaigia, o vyresnis - nu ką, paviduriuos, pavems, bet jį bent įkalbinsi gert vardan sveikatos... (teoriškai)
4. nuo kokliušo-stabligės-difterijos skiepyčiau bet kokiam amžiuje... Įdomu, kaip šiais laikais, ar priešstabliginio serumo irgi negalima naudot kelis kartus, o gal jo išvis nenaudoja? NĖ VIENA NEŽINOT, KAIP TEN VYKSTA REIKALAI SMARKIAI SUSIŽEIDUS? REVAKCINUOJA AR LEIDŽIA STABLIGĖS SERUMĄ KAIP SENOVĖJE?

nuo tuberkuliozės kaip sakiau neskiepyčiau... įtartinas man tas skiepas, juolab revakcinacijos nėra - nu netikiu juo ir tiek... be to, vistik nuo tuberkuliozės įmanoma apsisaugoti sočiai valgant, švariai save palaikant ir t. t. - imunitetas sukovoja, kitos ligos tuo nepasižymi... kitaip pakosėtų koks asocialas trolike, ir visas trolikas netrukus drožtų į dispanserį, ale atvirom formom vistik susergama gan retai... ir dažniausiai suserga būtent asocialai...

gal jei būčiau prieš skiepus rizikuočiau neskiepyt nuo poliomielito... kiek suprantu, gan greit imunitetas susidaro, nereik vis perskiepyt kelių mėnesių bėgyje, tada jau tikrai palaukčiau realios grėsmės...

va čia toks va sąmonės srautas, gal jums kažkas pagelbės iš tų minčių, gal ir ne 4u.gif Linkiu apsispręst taip, kaip liepia širdis, o į medikus nereaguokit, jų darbas gąsdinti, jūsų darbas apsispręsti smile.gif
Papildyta:
ai, dar, jei vaikas nesusirgtų daržely vėjaraupiais, neskiepyčiau jo - rizikuočiau (maniškė skiepyta, bet aš tiesiog nežinau, kokio amžiaus antroji neskiepyta Alekto dukrytė). Nes kol kas nežinau atvejo savo aplinkoje, jog kas nors būtų užsikrėtęs vėjaraupiais mokykloje. Bet tai čia vienturčiam taikoma, jei yra brolis-sesuo , vėl kitokie skaičiavimai.
Atsakyti
Mano vyresnėlė 2m ir 1mėn. Mažė 11mėn. Didžioji skiepyta iki 6 mėnesių.MMR skiepo ir berods 18mėn revakcinacija dar būna kokliušio,difterijos ir t.t. atsisakėm. Šalutiniai pveikiai,tai dvi savaites po skiepo būdavo klykimai iki traukulių ir visiško nereagavimo į aplinką. Gydytojai pečiais gūžčiojo,tipo nu jo,reakcija į skiepus.Man tokia reakcija tragiška buvo,kai vaikas atrodo samonę praranda iš skausmo (ar dar ko nežinau).Kol greitoji atvažiuodavo atsigaudavo,likdavom nieko nepešę.Kiek sakau šeimos gydytojai,net į med. kortelę neužrašius doh.gif O kur dar atopinis dermatitas (kuris visiškai praėjo baigus skiepus).Tiesą sakant nenoriu prisimint to siaubo.

Paskiepint mažę galvoju nuo hepatito B. Daugiau nežinau,niekaip neapsisprendžiu ir žiauriai bijau. Dar kita bėda,vasarą atsiras dar vienas mažylis,o abi panas galvoju į darželį leist.Tai kaip elgtis su mažium ir skiepais doh.gif Tiesiai šviesiai sakau,kad "rauna" stogą nuo viso šito doh.gif

Tarkim dėl vėjaraupių ar raudonikės mažiausiai pergyvenu.Jeigu nepersirgs,manau bus galima paskiepyti berods 15-16 metų.Iki tol tikiuosi panelės nesugalvos pastoti cool.gif


Iš kart perspėju,nesam asocialūs,kad taip vaikučius suplanavom cool.gif Gyvenam normaliom,tvarkingom salygom. Nes pastaruoju metu šiek tiek net nesmagu daros,kai sužino pažįstami,jog trečio laukiam doh.gif
Atsakyti
QUOTE(Alekto @ 2010 12 30, 19:16)


Tarkim dėl vėjaraupių ar raudonikės mažiausiai pergyvenu.Jeigu nepersirgs,manau bus galima paskiepyti berods 15-16 metų.Iki tol tikiuosi panelės nesugalvos pastoti cool.gif

Alekto, o jūsų pačios imunitetas raudonukei prieš nėštumą tikrintas? g.gif
Atsakyti
QUOTE(dange @ 2010 12 30, 19:23)
Alekto, o jūsų pačios imunitetas raudonukei prieš nėštumą tikrintas?  g.gif


Ne,bet mano med.kortelėje yra įrašas,kad esu persirgus 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Alekto @ 2010 12 30, 19:16)
Mano vyresnėlė 2m ir 1mėn. Mažė 11mėn. Didžioji skiepyta iki 6 mėnesių.MMR skiepo ir berods 18mėn revakcinacija dar būna kokliušio,difterijos ir t.t. atsisakėm. Šalutiniai pveikiai,tai dvi savaites po skiepo būdavo klykimai iki traukulių ir visiško nereagavimo į aplinką. Gydytojai pečiais gūžčiojo,tipo nu jo,reakcija į skiepus.Man tokia reakcija tragiška buvo,kai vaikas atrodo samonę praranda iš skausmo (ar dar ko nežinau).Kol greitoji atvažiuodavo atsigaudavo,likdavom nieko nepešę.Kiek sakau šeimos gydytojai,net į med. kortelę neužrašius doh.gif O kur dar atopinis dermatitas (kuris visiškai praėjo baigus skiepus).Tiesą sakant nenoriu prisimint to siaubo.

Paskiepint mažę galvoju nuo hepatito B. Daugiau nežinau,niekaip neapsisprendžiu ir žiauriai bijau. Dar kita bėda,vasarą atsiras dar vienas mažylis,o abi panas galvoju į darželį leist.Tai kaip elgtis su mažium ir skiepais doh.gif  Tiesiai šviesiai sakau,kad "rauna" stogą nuo viso šito doh.gif

Tarkim dėl vėjaraupių ar raudonikės mažiausiai pergyvenu.Jeigu nepersirgs,manau bus galima paskiepyti berods 15-16 metų.Iki tol tikiuosi panelės nesugalvos pastoti cool.gif
Iš kart perspėju,nesam asocialūs,kad taip vaikučius suplanavom cool.gif Gyvenam normaliom,tvarkingom salygom. Nes pastaruoju metu šiek tiek net nesmagu daros,kai sužino pažįstami,jog trečio laukiam doh.gif

Viešpatie, kodėl nesmagu - gi nerealiai faina - trys vaikučiai bigsmile.gif
Tik pagalvojau - kodėl nuo hepatito B? Kažkaip man tai būtų vos ne paskutinis skiepas "galvojamų" skiepų sąraše... Ir... nu nežinau, ar ryžčiausi skiepyti mažesniąją po didesniosios "istorijos". gal jai taip ir nebūtų, bet...
Atsakyti
QUOTE(Alekto @ 2010 12 30, 19:26)
Ne,bet mano med.kortelėje yra įrašas,kad esu persirgus 4u.gif

Puiku, vadinasi turite imunitetą, ir galimas jūsų vaikų susirgimas raudonuke, jums pavojaus nekeltų.
Atsakyti
QUOTE(dange @ 2010 12 30, 19:45)
Puiku, vadinasi turite imunitetą, ir galimas jūsų vaikų susirgimas raudonuke, jums pavojaus nekeltų.


Kaip tik norėčiau paklaust jūsų tada 4u.gif Ar tiesa,jei sirgta vėjaraupių labai lengva forma,yra tikimybė antrą kartą susirgt?
Atsakyti
QUOTE(Alekto @ 2010 12 30, 19:50)
Kaip tik norėčiau paklaust jūsų tada 4u.gif Ar tiesa,jei sirgta vėjaraupių labai lengva forma,yra tikimybė antrą kartą susirgt?

Jei iš tiesų buvo sirgta vėjaraupiais, yra labai nedidelė tikimybė, kad bus užsikrėsta pakartotinai.Kartais labai lengvoms formos iš tiesų būna visai kiti susirgimai, o ne vėjaraupiai. Paprastai, persirgus vėjaraupiais, susidaro stabilus imunitetas visam gyvenimui, tačiau išlieka rizika, kad vyresniame amžiuje ar dėl kažkokių priežasčių susilpnėjus apsauginėms organizmo reakcijoms, persirgę vėjaraupiais susirgs juostine pūsleline.Tačiau, pasitaiko labai reti atvejai, kai iš tiesų vėjaraupiais susergama antrąkart.
Atsakyti
QUOTE(Alekto @ 2010 12 30, 21:16)
Iš kart perspėju,nesam asocialūs,kad taip vaikučius suplanavom cool.gif Gyvenam normaliom,tvarkingom salygom. Nes pastaruoju metu šiek tiek net nesmagu daros,kai sužino pažįstami,jog trečio laukiam doh.gif

lotuliukas.gif praeitas etapas irnesakyk.gif jeigu man mama sakydavo, kad tris vaikus ir daugiau augina tik ubagai, tai ko norėti iš svetimų žmonių lotuliukas.gif bet kai gimė trečias, PLANUOTAS, tai garsiai nebegirdžiu iš mamos... bet aplinkiniai tai jaučiu pašneka..
Papildyta:
QUOTE(stripulis @ 2010 12 30, 18:10)
Kyla mintis, kad bandysiu ieškot, ar neįmanoma kur išsitirt dėl alergijos penicilinui - gal visai be reikalo jo vengiu.

kai buvau vaikas, tai tikrino mano galimą alergiškumą penicilinui taip - tiesiog su adata, suvilgyta penicilinu, švelniai pradrėskė odą, kiek aukščiau virš riešo. Ir po kokio pusvalandžio atėjo pažiūrėt, ar neparaudo ta vieta. Ir viskas. Kadangi neparaudo, tai tada jau gavau pilną penicilino programą.

QUOTE(Fedes @ 2010 12 30, 19:20)
džiaugiuosi, kad mums pasisekė... žinau, kodėl pasirašėt, nes ir man buvo tokia situacija, kai labai svarbius dokumentus pati pasirašiau prieš savo valią. tai emocinė būklė su kuria dar nemoksi susitvarkyt. iš to daug pasimokiau,ir kitą kartą nebejkartočiau, turi tai prasmės ar ne, pames ar nepames kortelės, bet parašyčiau, akd paskiepytas be sutikimo, nesutinku. ir parašas. dar dėl viso gėrio tai reiktų ir atsišviest sau kopiją.

o parašą tikrai atsektų jūsų ar ne jūsų jeigu aišku tik norėtų tą daryt, ir jūs norėtumėt per teismus tampytis.

taip, iš tikro, atgavus vaiką iš reanimacijos, kilo mažiausias noras kivirčytis su Klinikų personalu. Ir po teismus netgi dabar, labai labai pykdama, neketinu tampytis. Tai todėl tada ir pasirašiau... tiesiog pasvėriau tai, kad aš to skiepo neiškrapštysiu, o ginčydamasi tik SAU susigadinsiu nervus.

O dabar kažkodėl vaikų kortelėse polilinikoj tik paprastu pieštuku yra įrašyta - atsisako skiepinti vaikus. Tiesa, porą kartų jau pasirašiau juodu rašalu, kad atsisakau, bet tie lapai kažkur pasimetė tikriausiai...
Atsakyti
QUOTE(Fedes @ 2010 12 29, 22:01)
darbininkės bitės (išskyrus žiemojančias) gyvena iki 35 dienų, bet daug dirbančios ir trumpiau. tai kokia buvo šių bičių gyvenimo trukmė, jei nustatė, kad ankstyva mirtis jas ištiko?... g.gif


Bitės mirė visos iškart,žuvo ištisos šeimos

QUOTE(Fedes @ 2010 12 30, 18:20)
nežinau kuo skiriasi imuninės sistemos darbas natūraliai persirgus virusą, kuris paskui nusėda organizme, pvz kaip herpesas kaulų čiulpuose, ir kaip dėl skiepų, bet šioji teiginių dalis man atrodo šiek tiek abejotina.


kiekvienas turi teisę rinktis kuo tikėti 4u.gif

QUOTE(stripulis @ 2010 12 30, 18:41)
Beje, net ir cheminių medžiagų pagalba jis būtų natūralus - man išvis įdomu, ką jūs turit galvoje, sakydama "nenatūralus atsakas"? Gali būti nenatūralios, žmogaus pagamintos medžiagos, įvedamos į organizmą, o kaip gali būti "nenatūralus atsakas"?


Todėl,kad skiepai patys savaime jau yra dirbtinis įsikišimas į žmogaus imuninę sistemą
Jūs įdedate vieno autoriaus citatą ir teigiate,kad kitos tiesos būti negali biggrin.gif deja,gali,tik kiekvienas atsirenka kuo tikėti ir kuo ne
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo žydrynė: 31 gruodžio 2010 - 12:05
Žydryne, o vis dėlto. Jei jau kalbame apie vieną ir kitą tiesą. Pasakykit, kokiais loginiais išvedžiojimais galima prieiti prie to, kad kasdien įkvepiamas ir su maistu gaunamas formaldehidas pražiūrimas, o iš skiepų gaunamas daug kartų mažesnis nei paros dozė kiekis pakenkia nerealiai ir siaubingai? Gi žinot, apie ką kalbu - tikiuosi, nereikia sukramtyti šio tekstuko iki galo...
Žinau, kad demagogiškai galima įrodyti, jog litras vandens yra daugiau už kibirą vandens. Pradėsim kalbėt apie skleidžiamą energiją, apie tai, kad tas kur kibire, ne toks energingas, kaip litre, nes tas litrinis užkalbėtas gerais žodžiais ir gali nuveikti daug daugiau nei tas kibirinis... Ir atsiras tikinčių, kurie pasirinks tikėti, kad tas litrinis yra daugiau nei kibiras ir paveikti gali labiau. Bet realiai - kibire vandens yra daugiau nei litre, jei jie abu pilni...
Tai ir su skiepais lygiai tas pat.

"Nuodingų" medžiagų skiepuose yra nerealiai mažas kiekis palyginti su letaline doze žiurkėms pvz. Be to, skaičiuojama, jei nepastebėjote, pavojingos medžiagos kiekis vienam kūno kilogramui. Todėl nesvarbu, kūdikis tai ar ne, tereikia padauginti iš kilogramų skaičiaus. Ką ir dariau savo apskaičiavimuose. Beje, galima aišku sakyti, jog kūdikiai tarkim dešimt kartų lėčiau šalina nesunkiuosius metalus (aliuminį), formaldehidą ir kt. medžiagas. Bet jei letalinė dozė 555 555 kartų didesnė už skiepuose esančias medžiagas, tai net TIK 55 555 kartų mažesnė dozė nei letalinė realios žalos padaryti negali, tokios ,apie kurią rašoma apibūdinant nuodingas medžiagas ir ilgalaikį kontaktą su jomis ar su dideliu jų kiekiu.

Bet aišku, galima tikėti, jog kenkia tik skiepuose esančios nuodingos medžiagos, iš kitur gaunamos nekenkia, nes esą skiepuose esančios patenka "nenatūraliu" būdu. Ir tada jau visai nesvarbu jų kiekis, svarbu nešama energija, kelias, kuriuo jos pateko bla bla - ir dėl visko kaltos jos, jos ir tik jos...

Jūs teisi, kiekvienas renkasi, kuo tikėti 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(stripulis @ 2010 12 29, 11:52)
Prie to paties. Šaltinis tas pats. Tema - GMO daržovės. Paryškinta boldu mano.

Baltymo antifrizo geną iš antarktinės ledžuvės, neleidžiantį susidaryti ledui jos ląstelėse, įvedė į pomidoro genomą - ir jis taip pat tapo atsparus šalčiui. Yra vilties, kad šią veislę galima nors ir tundroje auginti be šiltnamių. Indokinijos rajonuose, kur sodinami ryžiai, blogai auga morkos, ir vietiniai gyventojai kenčia nuo karotino stokos. Kai ryžių genomas buvo praturtintas morkos genais, atsakingais už karotino sintezę, gauti auksiniai ryžiai, gelbstintys vietinius gyventojus nuo šios bėdos. Genų inžinerijoje yra daug įspūdingų ir nepaprastų laimėjimų.
Sukurdamas transgeninius organizmus, žmogus nesugalvojo nieko naujo gamtoje. Dėl natūralaus genų pernešimo virusais atsiranda nauji bakterijų štamai, atsparūs antibiotikams arba galintys sintetinti naujas medžiagas. Ankštiniai augalai sugeba kaupti azoto junginius, nes apsikeitė genais su bakterijomis, imančiomis azotą tiesiog iš oro.

Šiuolaikinė genų inžinerija leidžia kurti organizmus su naujais iš kartos į kartą perduodamais požymiais. Svarbu suprasti, kad genų inžinieriai nekuria jokių naujų gyvo organizmo savybių - nei naujų genų, nei naujų baltymų, tarp jų ir pavojingų.
Gana platus sąrašas augalų, sėkmingai praėjusių transgeninį apdorojimą: agurkas, aviža, baklažanas, bananas, batatas, bijūnas, bulvė, cukranendrė, cukrinis runkelis, baltoji ir paprastoji eglė, gyslotis, gvazdikas, kivis, kopūstas, kriaušė, kukurūzas, kviečiai, lelijos, linas, liucerna, lotosas, vilnamedis, morka, obelis, orchidėjos, papaja, pomidoras, pupos, ryžiai, rugiai, saulėgrąža, sojų pupos, spanguolės, šparagai, tabakas, topolis, vynuogės, žemės riešutai, žemuogė, žirnis ir daugelis kitų.
Bakterija Bacillus thuringiensis parazituoja vabzdžiuose, gamindama baltymus, kurie pažeidžia chitino susidarymą. Bakterijos genai, įvesti į augalų genomus, leidžia jiems patiems, be nuodingųjų chemikalų, dar lervos stadijoje sunaikinti žalingus vabzdžius. Iki šiol bulvių laukų Vokietijoje vaizdas aiškiai rodo buvusią sieną tarp VDR ir VFR: vakarų laukai su transgeninėmis veislėmis - sveikutėliai, o rytų - apgraužti kolorado vabalų. Pasitaiko, kad žmonės prisibijo valgyti transgenines bulves arba kitas daržoves: [b] jei bakteriniai genai ims veikti žmogaus kūne ir numarins jį tarsi vabzdį?
Tačiau žinduolių, tarp jų ir žmogaus, organizme nėra chitino, o patys genai veikia tik esant apie +20 temperatūrai; esant normaliai kūno temperatūrai šie genai "tyli".
Apskritai pagrindinė blogybė yra kaip tik chemiškai susintetinti nuodai http://www.grynas.lt...n.d?id=40174637, o ne genai. Juk genus sukūrė gamta, o žmogus tik rado jiems naują pritaikymą.
Ar verta bijoti produktų, pagamintų iš transgeninių organizmų? Matyt, ne. Virškinimo metu visos suvalgytos koduojančios makromolekulės (DNR, RNR, baltymai) suskyla į komponentus, kurie jau neneša jokios informacijos nei į burnos, stemplės, skrandžio ir žarnų ląsteles, nei į kitus organus. Todėl nieko naujo ar baisaus genų inžinerija neduoda ir neduos .
Gerokai prieš 1973 m., kai atsirado genų inžinerija, gamtoje buvo vykdomas keitimasis paveldima informacija. Visus keturis milijardus gyvybės vvstymosi Žemėje metų skirtingi genomai susitikdavo, sąveikaudavo, o kartais ir pagimdydavo naujas gyvų organizmų grupes, tarp jų visus eukariotus: augalus, gyvūnus ir grybus. Vienas žymiausių biologų, Nobelio premijos laureatas Fransis Krikas pasakė, kad jeigu jau nutraukti genų technologijas, tai reikia uždrausti ir lytinį dauginimąsi, nes jis pagrįstas paveldimos medžiagos apsikeitimu.

Ar šitą citatą turėjote galvoje, stiprulis?

Jau maniau, apie GMO neberašysiu, bet vis grįžtam prie to. Nesu genetikė, kaip ir Jūs, kaip suprantu. Tema plati. Be to kol kas netaikomas (?) skiepijimas genet. modifikuotais vaisiais, nors įmanomas. Tik rekombinantinė vakcina yra.

Taigi... Jei kam nors atrodo, kad pomidoras su žuvies genu, o kukurūzas su skorpiono genu yra nieko naujo, kad tai tas pat, kas vyksta gamtoje natūraliu būdu ar sodininko selekcininko sode, tai nesiginčysiu. 4u.gif

Apie svetimą geną, patekusį į žarnyną nekalbu. Kalbu apie skirtingų gyvybės rūšių genų jungimą, išgaunant nebūdingas savybes. Ne visada žinoma, kokios medžiagos iš tikrųjų susidaro GM daržovėse ar vaisiuose ir kaip tai paveiks valgantįjį.

Jei daržovė turi bacillus thuringiensis geną, kuris suteikia jų baltymui insekticidinių ( naikinančių) kenkėjams savybių, tai reiškia, kad valgai insekticidą.

Juk Jūsų citatoje pasakyta, kad ta savybė būdinga minėtos bakterijos baltymui. Vadinasi, daržovė ar vaisius gauna tą geną, kuris suteikia tas pačias priemones ir savybes kovoti su kenkėju. Aš skaičiau, kad šios bakterijos savo nuodais pakenkia vabzdžių žarnynui, suardo jį. Tai ne tik chitinui kenkia, kaip Jūsų pateiktoje ištraukoje rašoma g.gif Žodžiu ardo vabzdį, išskiria toksinus. Kai kur rašo, kad GMO turi to toksino - nuodo.

Tiesa, jau atsirado kenkėjų, kurių nebeveikia GM augalų insekticidinės savybės, todėl purškiami agrochemikalai.

Sakot, nesupratot, kas tie agrochemikalai. Tai herbicidai, pesticidai ir kiti žemės ūkyje kenkėjams naikinti naudojami chemikalai.

Straipsnyje, kurio nuorodą Jums neseniai nurodžiau, profesoriai, o ne šoumenai aiškina, apie gm sojos esamą ir tikėtiną poveikį ekosistemai.

Jau nustatyta, kad gm sugeba kryžmintis su laukiniais augalais, pvz., piktžolėm, gali jiems perduoti savo savybes.

Jūsų pateiktoje citatoje paminėti klausimai, neraminnatys žmones. Į juos lyg ir norėta atsakyti, bet taip gudriai: lyg atsakoma, bet tik vienu kampu ir ne į visus.
Žodžiu, nuramina skaitytoją užtikrintu: Ne, taip nėra.

Šiaip tai nesu absoliuti GMO priešininkė. Tik nepritariu nuostatai, kad viskas, kas išrasta mokslo, yra nekenksminga, nes gali būti tik naudinga. Vienoj srity be to išradimo neapseisi, o kitoj - geriau kuo mažiau.

Tiesa, įdomumo dėlei, genetiškai modifikuotos ląstelės labai komunikabilios. Bent jau gm mielių ląstelės bendrauja, siunčia signalus viena kitai ir sudaro sudėtingas grandines.

http://www.technolog...t...amp;l=2&p=1
Tikimasi naudos medicinos srity. Ačiū už atradimą. 4u.gif
Įdomu, su kuo bendrautų genetiškai modifiluotos bulvės ląstelės ir kas iš to išeitų. Ar jos tokios pat bendraujančios, ar ne?

Kažin, ar šiame forume lankosi biotechnologai, kurie paaiškintų gm ląstelių prigimtį.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo AlfaBeta: 31 gruodžio 2010 - 14:47