Skiepai kurie yra TIKRAI reikalingi

Jus nematet to vaiko anksciau-jums tas vaikas atrode normalu normaliausias, bet paciai mamai ir gydytojams jis toks neatrode-mamai, kuri pazista ta vaika kaip nulupta, ir gydytojams, kurie mate panasius atvejus
Nenoreciau, kad nei po kokio skiepo, nei po kokios ligos vaikas imtu staiga ir pasikeistu protiskai, emociskai.

Pagal gydyma-tai Laimo liga, nors zinant musu medikus, galejo ir encefalita gydyti antibiotikais

Apie ta normaluma tai cia BUTENT ne mano nuomone. Cia tos mamos ir gydytoju nuomone. As tik spejau su saviskiu vaiku ta vaika palyginti ir maciau, kad tos mamos vaikas gerokai ramesnis, kalbantis (nors pagal amziu kiek jaunesnis) ir valgo gerai.
O pati mama buvo patenkinta savo apsisprendimu visiskai neskiepyti vaiko nuo gimimo, nes neva dabar, kai ikando erke, vaikas turejo gera imuniteta ir susitvarke su liga.

is tiesu galiu puikiausiai tirineti savo geneologini medi, nes gyvos abi mano proseneles (vienai 98, kitai 90). Seneliai mano taip pat labai sveiki ir atrodo jauniau savo amziaus. Manyciau, kad del stipriu genu mes su sese nenukentejome nuo skiepu ir juose esanciu "sunkiuju metalu" Rasiau apie genetinius sutrikimus, nes ju kaip ir nukentejusiuju nuo sunkiuju metalu yra mazai. man atrodo neitiketina, kad abyu vaikai sugebejo nukenteti nuo skiepu, nes manau, tai retos komplikacijos. vadinasi kazkas Jusu genuose, bet ir tai, kad abu vaikai gavo vienodus genus, del kuriu ir atsirado kopmplikaciju po skiepu yra neitiketina
O del aliuminio...anksciau visi virtuves irankiai buvio is aliuminio. Tai vadinasi visa zmonija buvo nuodijama aliuminiu Mano prosenele ligi siol verda aliuminio puoduose ir isgyveno iki 98 metu

Dėl genų nesiginčyčiau bendrai kalbant apie jų sąveiką su kenksmingu aplinkos poveikiu.

Mano giminėje taip pat ilgaamžių yra Moterys vos ne 100 metų sulaukdavo. Nežinau, kokiuose puoduose virė ir kepė maistą, bet nesiskiepijo nuo viso to, nuo ko skiepijama šiais laikais.

Išgyveno baisius karus, politines kataklizmas ir niekuo tokiu nesusirgo, nuo ko būtų 20a. naudotas skiepas gelbėjęs.

Kaimuose mėšlą mėždami žmonės susižeisdavo, o piemenukai suskeldėjusias kojas karvės š... pasišildydavo, bet stablige nesirgo.

Naujagimių mirštamumas dėl stabligės Lietuvai nebebūdingas, nes gimdoma ligoninėse sterealiomis sąlygomis. O skiepijama nuo jos tik suslaukus 2 mėnesių.

Vieno draugo mama pasakojo, kad paauglystėje mėšlinom šakėm persidūrė pėdą kiaurai. Ir nieko. Net į gydytojus nesikreipė. Gūvi moteris, optimistė. Niekada nebijojo užkrečiamų ligų, ir kas įdomiausia, neserga jomis.

Sakysime, genetika nebloga. Bet mūsų laikais ligų baimė didelė. Nemažai vaikų pasilpęs imunitetas dėl įvairiausių priežasčių. Kažin, ar net ir skiepijantis pavyks tiek metų išgyventi, kiek ilgaamžiai protėviai.

Man susižeisti taip, kad žaizda būtų tinkama stabligės sukėlėjams daugintis, nedaug šansų. Jei susižeistume stipriai, kad žaizdoje nesusidarytų anaerobinės sąlygos stabligės sukėlėjams daugintis, tuojau pat važiuotume pas gydytojus, kad sutvarkytų žaizdą.

Kažkada forumietė vilnele, jei neklystu, rašė, kad nuo stabligės gali būti ,,įgimtas imunitetas", bet abejotina.

Galvoju, kas, jeigu susidaro natūralus atsparumas gyvenant tam tikroje aplinkoje? O gal stiprus imunitetas savaime neleidžia susirgti stablige? Gal nuo amžiaus priklauso tas atsparumas?

Nukrypau į stabligę. Mat mano ilgaamžiai protėviai, kaip ir daugelio lietuvių, daugiausia šansų ir turėjo susirgti šia liga dėl savo veiklos pobūdžio. Išgyveno 90 -98 metus. Bet aišku, viso geneologinio medžio sveikatos problemų negaliu nustatyti.

Kažin, ar Europoje kas nors imsis tyrinėti šį reiškinį, kodėl žmonės nesusirgdavo net mėšlinom šakėm susižeidę. Kokia tikimybė, kad tame mėšle nebuvo stabligės sukėlėjų? O gal jau yra kokios nors studijos? Vėlgi dangės komentaro prašau

Kaime žmonės nelabai švariom rankom su mėšlinom panagėm ir vaiką paimdavo, ir valgyt ruošdavo, ir pats vaikas ką nuo žemės į burną įsidėdavo, ir tt. Ko jums ne skiepas nuo stabligės su dažnom revakcinacijom?

GiedreM, tai verta žmonėms lankytis kaimuose pas močiutes ir kuo dažniau? O tiems, kas apsigyveno kaime, kur karvės ir arkliai ganosi, tai džiaugtis reikia.

Verta, bet ne dėl imunizacijos. Kai tokioje aplinkoje gyveno ištisos kartos, tai ir buvo atsparumas tos aplinkos bakterijoms, nuolatinis kontaktas su nedideliu kiekiu antigeno (antikūnams pasigamint užtenka, o ligai sukelti ne). Tai paaiškintų, ką jūs rašėt ankstesniame poste.

Ačiū už paaiškinimą

Gal ne taip supratau
Negi atsparumas stabligei ne individualiai įgyjamas ir palaikomas nuo kūdikystės gyvenant kaimo namų ir gamtos aplinkoje? Negi turi reikšmės pvz., namo su jo aplinka paveldėjimas ir atsparumo stabligei tęstinumas iš kartos į kartą?

Man labai juokingi jusu geneologiniai isjeskojimai, nes mano abieju vaiku geneologiniuose sakose yra ilgaamziu ir nera genetiskai nesveiku.


Man tik idomu ka jus, Ksesanko, pasiulytumet daryti mamai, kurios posta as auksciau idejau?
1. Kreiptis i genetikus
2. Sudaryti geneologini medi
3. Isvedineti sunkiuosius metalus

Pamirsome viena dalyka. Isgyvendavo stipriausieji, kurie turejo genetiskai suformuota stipru imuniteta, o nestiprus mirdavo (nezinia nuo kokiu ligu, gal ir nuo tos pacios stabliges) Nemanau, kad dabar gimsta tik stiprus vaikai, nes jau musu kartoje mazai kudikiu mirdavo, visus ant koju visagale medicina pastatydavo. Ar silpnoji, ant koju pastatyta mama pagimdo visiskai sveika vaikuti??? Deje, jau seniai nevyksta naturalios atrankos, todel yra vaiku, kuriems manyciau skiepai yra butini Irgi pritariu minciai, kad butu gerai vaikus pries skiepijant nuodugniau tyrineti. Bet valstybe neturi tiek pinigu

Sis pasisakymas man is viso juokingai nuskambejo Aisku reikia ieskotis priezasties ir kreiptis i medikus. Pasidare namu salygomis kazkoki testa, kuris net nenustato kokiu sunkiuju metalu koncentracija virsija norma pati moteris sako, kad vyrui taip pat nustatytas padidejes sinkiuju metalu kiekis. as ne ekspertas, kaip ir kiekviena is musu, todel ieskotis vaiku ligu priezasciu negaliu Zinau tik viena vienos tiesos niekada nebuvo ir nebus Tegu kiekvienas renkasi pagal save. Vienai mamytei ramiau, jei ji neskiepija savo vaiko, o kitai ramiau, jei skiepija. Mano gydytoja nevercia manes skiepyti vaiko, tik pasake, kad dabartiniai skiepai svarus ir daugumai nesukelia komplikaciju Nezinau kas bus, jei visi masiskai prades atsisakineti skiepu. pagyvensime, pasiziuresime, nes jau dabar pastebiu, kad daugelis neskiepija vaiku

Dėkui, Dange, už atsakymą

Neturiu omeny varianto, kad atėjo žmogus į pvz universitetą, padavė pinigus ir pasiėmė diplomą . Nors gal per visą svietą ir tokių atvejų būna . Bet kad nemažai studentų "perka" egzaminus ir pažymius, kad suveikia giminystės/draugystės/reikalingumo ir pan. ryšiai, tai faktas. Tik visiškas naivuolis gali sakyti, kad taip nėra. Todėl taip ir gaunasi, kad vienas studentas, baigęs studijas yra tikras savo srities specialistas, o kitas tik tiek, kad diplomą turi. Pažįstu dvi gydytojas, kurios medicinos studijas "baigė" savo įtakingų tėvų dėka. Tikrai nenorėčiau papulti pas tokias "specialistes".



Dange, būtų labai įdomu apie tai sužinoti



Jūsų sūnus gal būtų nesusirgęs ir neskiepytas. Pažįstama pasakojo, kaip bandė savo dukrą vėjaraupiais užkrėsti nuo susirgusios draugės mergaitės. Vos ne kasdien į svečius eidavo, bet mergaitė taip ir nesusirgo. O užsikrėtė ir persirgo vėjaraupiais tik po trejų metų.

Vaikų žaidimų aikštelėje atsitiktinai susipažinau su pensijinio amžiaus moterimi. Ji iš Rusijos. Jaunesniai dukrai gydytojai (beje, jos pačios vyras gydytojas) pripaišė bronchinę astmą. Patarė keisti gyvenamąją vietą. Šeima persikraustė į kitą miestą, pas tos moters tėvus. Kaip sako ta moteris - oro užterštumo atžvilgiu tai buvo žymiai prastesnės sąlygos nei ten, kur gyvenome. Bet dukrai tai buvo į naudą 100proc. Jokios bronchinės astmos neliko ir po šiai dienai jokių problemų dėl to dukra neturi (ji jau savo vaikus augina).



Kai prieš 17 metų gimdžiau pirmąjį sūnų, tai ginekologė, pas kurią lankiausi, jau tada sakė, kad moterys gimdyti nebemoka.

Tai daryti BŪTINA. Nes dabar skiepija visus iš eilės. Gerai, jei pakliuvai pas gerą specialistą, tai dar patars, o jei ne... Vyresnysis sūnus nuo gimimo su atopiniu dermatitu kankinosi. Tai pati pediatrė griežtai uždraudė visus skiepus iki metų. Ir augo mano vaikas be jokių skiepų, išskyrus tą vieną nuo tuberkuliozės, gautą dar gimdymo namuose. Ir nesusirgo nei viena iš tų ligų, nuo kurių skiepai buvo. O štai mažėliui, kuriam irgi atopinis dermatitas du metus ramybės nedavė, pediatrė (ir ne viena) kišo skiepus ir aiškino, kad skiepai neturi absoliučiai jokios įtakos AD.

Draugės du vaikai auga neskiepyti. Pirmajį vaiką paskiepijus jau po kelių valandų tėvai vežė į ligoninę, nes vaikas lyg mirštantis atrodė. Gydytojai atgriebė. O poliklinikos gydytojai, kurioje vaikas buvo skiepytas, kategoriškai atsisakė toliau tą vaiką skiepyti. Sakė - jei norit, skiepykit ligoninėje su priežiūra, o mes tikrai neskiepysim. Tai tėvai apsisprendė visai vaiko nebeskiepyti, o kai gimė antrasis vaikas, tai ir jo neskiepija.

Ksesanko, Jūs minėjote, kad bijotumėte važiuoti atostogauti su neskiepytu vaiku. Kaip suprantu, omeny turite užsienio šalis. Tai vat tos mano draugės, apie kurios vaikus ką tik rašiau, pažįstama su savo visiškai neskiepyta mažyle 3mėn praleido Indijoje. Mergytė nesusirgo absoliučiai niekuo. Tiesą pasakius, aš asmeniškai bijočiau važiuoti į Indiją su neskiepytu vaiku, bet va yra kas važiuoja ir vaikai nesuserga