Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; ji nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir viską ištveria. Meilė niekada nesibaigia.
(Iš apaštalo Pauliaus pirmojo laiško korintiečiams ,,Himno meilei)
"Išmokai kalbėti - užaugai. Išmokai tylėti - įgavai proto." ********** "Yra du būdai valdyti moterį, tik niekas jų nežino." ********** "Viltis - tai lankai, kurie neleidžia plyšti širdžiai." ********** "Valia gali pakeisti net mūsų delnų linijas." ********** "Televizija įrodė, kad žmonės mieliau žiūrės į bet ką, negu vienas į kitą." ********** "Tam, kad ką nors išrastum, reikia geros vaizduotės ir daugybės nereikalingų daiktų." ********** "Stenkis išmokti ką nors apie viską ir viską apie ką nors." ********** "Pats didžiausias malonumas - padaryti tai, ko, kitų nuomone, jūs padaryti negalite." ********** "Mes neieškom lengvų kelių. Mes turim žemėlapį." ********** "Meilė kaip ašara, akyje prasidėjus į širdį krinta." ********** "Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp visko ir nieko." ********** "Jeigu vienas kitas malonus žodis gali padaryti žmogų laimingą, reikia būti niekšu, kad šito nepadarytum." ********** "Gyvenime labiausiai mums stinga žmogaus, kuris mus verstų daryti tai, ką mes mokame." ********** "Genijus - tai nesugebėjimas nieko neveikti." ********** "Būkite malonūs su žmonėmis kildami - jums teks susitikti su jais leidžiantis."
"Išmokai kalbėti - užaugai. Išmokai tylėti - įgavai proto."
**********
"Yra du būdai valdyti moterį, tik niekas jų nežino."
**********
"Viltis - tai lankai, kurie neleidžia plyšti širdžiai."
**********
"Valia gali pakeisti net mūsų delnų linijas."
**********
"Televizija įrodė, kad žmonės mieliau žiūrės į bet ką, negu vienas į kitą."
**********
"Tam, kad ką nors išrastum, reikia geros vaizduotės ir daugybės nereikalingų daiktų."
**********
"Stenkis išmokti ką nors apie viską ir viską apie ką nors."
**********
"Pats didžiausias malonumas - padaryti tai, ko, kitų nuomone, jūs padaryti negalite."
**********
"Mes neieškom lengvų kelių. Mes turim žemėlapį."
**********
"Meilė kaip ašara, akyje prasidėjus į širdį krinta."
**********
"Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp visko ir nieko."
**********
"Jeigu vienas kitas malonus žodis gali padaryti žmogų laimingą, reikia būti niekšu, kad šito nepadarytum."
**********
"Gyvenime labiausiai mums stinga žmogaus, kuris mus verstų daryti tai, ką mes mokame."
**********
"Genijus - tai nesugebėjimas nieko neveikti."
**********
"Būkite malonūs su žmonėmis kildami - jums teks susitikti su jais leidžiantis."
Gyvenimas - ne smilkstanti žvakė, tai tarsi stebuklingas deglas, kuris tik akimirkai pateko į tavo rankas. Ir tu prieš atiduodamas jį ateinančioms kartoms priversk kuo stipriau suliepsnoti... B.Šo
Kartą gyvenime Fortūna beldžiasi į kiekvieno žmogaus duris, bet žmogus dažniausiai tuo metu sėdi kaimyninėje smuklėje ir negirdi jos beldimo. M.Tvenas
Dabar pažaiskime slėpynių. Jeigu tu pasislėpsi mano širdy, surasti tave nebus sunku. Bet jei pasisėpsi savo kiaute, tuščiai tavęs ieškosiu.
sypsena ji nekainuoja, bet daug ka sukuria ji blyksteli akimirka, o atminty islieka visa gyvenima ji sukuria laime ir yra slaptazodis draugams ji poilsis pavargusiam ji vilties sviesa nusivylusiam
Optimizmo pagrindas - paprasčiausia baimė. [O.Vaildas] Meile neprekiaujama prekyvietėse, ji nesvarstoma prekiautojo svarstyklėmis. Jos, kaip ir intelekto, vienatinis džiaugsmas yra jausti, kad ji gyva. [O.Vaildas] Meilės vertas kiekvienas, išskyrus tą, kuris mano esąs jos vertas [O.Vaildas]
Gabrielis Garcia Marquezas neseniai pasitraukė iš viešojo gyvenimo dėl sveikatos - limfos vėžys. Regis, kad liga vis labiau plinta. Šis visame pasaulyje žinomas Kolumbijos rašytojas pasiuntė atsisveikinimo laišką bičiuliams. Štai tas jaudinantis laiškas. Jei Dievas nors valandėlei pamirštų, kad esu skudurinė marionetė, ir dovanotų man dar dalelę gyvenimo, veikiausiai neišsakyčiau atvirai visko, ką galvoju, tačiau tikrai visuomet apmąstyčiau tai, ką sakau. Vertinčiau daiktus ne pagal tai, kiek jie kainuoja, bet pagal tai, ką jie man reiškia. Miegočiau kur kas mažiau, svajočiau daugiau. Susivokiau, jog kiekvieną minutę, praleistą užmerktomis akimis, netenkama šešiasdešimt sekundžių šviesos. Vaikščiočiau tuomet, kai kiti sėdinėja, atsibusčiau, kai kiti dar miega. Klausyčiausi, kada kalba aplinkiniai, mėgaučiausi puikiais šokoladiniais ledais. Jei Dievas dovanotų man dar dalelę gyvenimo, rengčiausi labai paprastai. Tysočiau kniūbsčias saulėje, apnuoginęs ne tik visą kūną, bet ir sielą. Dieve mano, jei dar nors kiek plaktų mano širdis, aprašyčiau savo neapykantą ledui ir laukčiau, kol patekės saulė. Nudailinčiau Benedetti* poemą Van Gogho svajomis apie žvaigždes ir drauge su Serrato* * daina padovanočiau kaip serenadą mėnuliui. Savo ašaromis laistyčiau rožes, idant pajusčiau skausmingą spyglių dūrį ir švelnų jų žiedlapių bučinį. Dieve mano, jeigu aš turėčiau dar nors dalelę gyvenimo... Nė dienos nepraleisčiau nepasakęs aplinkiniams, kaip aš juos myliu. Kiekvieną vyrą ir kiekvieną moterį įtikinčiau, kad jie man mieliausi; gyvenčiau įsimylėjęs meilę. Įrodyčiau žmonėms, kad jie klysta, manydami, jog neturi jėgų įsimylėti, kai pasensta; jie nežino, jog pasensta, kai liaujasi mylėję! Vaikams duočiau sparnus, tačiau skraidyti jie turėtų išmokti patys vieni. Seneliams paaiškinčiau, kad mirtis ateina ne podraug su senatve, o su užmarštimi. Žmonės, aš iš jūsų išmokau tiek dalykų... Sužinojau, kad visi trokšta gyventi kalno viršūnėje, nesuvokdami, kad tikroji laimė yra kopimas į tą kalną stačiu jo šlaitu. Supratau, jog kai tik ką gimęs mažylis savo mažame kumštelyje suspaudžia tėvo pirštą, susieja jį su savimi visam laikui.
Suvokiau, kad žmogus turi teisę iš aukšto žvelgti į kitą žmogų tik tol, kol padeda jam atsikelti. Iš jūsų išmokau begalės dalykų, tačiau prisipažįstu, jog daug kuo jau nebegalėsiu pasinaudoti, nes kai mane uždarys į tą dėžę, vadinamą grabu, deja, būsiu jau tikrai pasitraukęs iš šio gyvenimo. Visuomet sakyk, ką jauti, ir daryk tai, ką galvoji. Jeigu žinočiau, kad šiandien bus paskutinis kartas, kai matysiu tave miegantį, stipriai apkabinčiau ir melsčiau Viešpatį, kad galėčiau pabūti tavo sielos angelu sargu. Jei žinočiau, kad šis kartas bus paskutinis, kai matysiu tave, išeinantį pro duris, apkabinčiau tave ir pabučiuočiau, o paskui vėl pašaukčiau, idant galėčiau dar kartą padaryti tą patį. Jeigu žinočiau, kad paskutinį kartą girdžiu tavo balsą, įrašyčiau į juostelę visus tavo žodžius, idant galėčiau klausytis jų be galo. Jeigu žinočiau, jog dabar matau tave paskutinį kartą, pasakyčiau, kad myliu tave. Nemanyčiau kvailai, jog tu šitą jau žinai. Visuomet išaušta rytojus, ir gyvenimas mums suteikia dar vieną progą reikalams sutvarkyti, tačiau galbūt aš klystu, ir šiandien yra paskutinė mums likusi diena, tad man labai maga pasakyti tau, kaip aš myliu tave ir kad niekuomet nepamiršiu tavęs. Rytojus neužtikrintas niekam - nei jaunam, nei senam. Gali būti, kad šiandien jau paskutinis kartas, kai matai tuos, kuriuos myli. Todėl nelauk daugiau; tai, ką esi sumanęs, daryk šiandien, nes jei rytojus daugiau neišauš, tikrai gailėsies dienos, kai nesuradai laiko nusišypsoti, apkabinti, pabučiuoti, kai buvai labai užimtas ir nesuradai laiko padaryti aplinkiniams ką nors gera. Stenkis, jog tie, kuriuos myli, būtų šalia tavęs; pašnibždėk jiems į ausį, kad juos labai myli; mylėk juos ir elkis su jais maloniai. Surask laiko ištarti jiems: man labai gaila, atleisk man, prašom, ačiū bei visus kitus meilius žodžius, kokius tik žinai. Niekas neprisimins tavęs dėl tavo slaptų minčių. Paprašyk Viešpatį stiprybės ir išminties išsakyti jas. Parodyk savo draugams, kad jie tau neapsakomai svarbūs.
Sunkiausias būdas pasiilgti žmogaus, sėdėti šalia ir žinoti, kad jūs niekada negalėsite būti kartu...
Gyvenimas - tai, kas brangiausia žmogui. Jis duodamas jam tik vieną kartą. Ir nugyventi jį reikia taip, kad nereikėtų skausmingai kankintis už betiksliai išgyventus metus, kad nedegintų gėda už šlykščią ir smulkmenišką praeitį.
