QUOTE(dypdishka @ 2009 04 03, 11:45)
Man irgi cezari dare.. Nors visiskai to neplanavom.. Norejom naturaliai..
Taciau del vaikiuko teko, kaip gydytojai paaiskino - apsisuko virkstele aplink rankute, pradejo tonusai mazeti, kai jau beveik gimdziau
Uzmigde, kai jau pilnai atsivere gimdos kaklelis.
Man asmeniskai - operacija buvo lb sunki, t.y. daugiau aisku po operacijos..
vaikutis gime 23.18 val. Atsibudau po operacijos, gal apie pirma val nakties, vaikiuko aisku nieks neatnese, nes negalejau net pajudet.. Visa nakti klausiausi tu aparatu pipsenimo, o kas 15 min isijungdavo aparatas spaudima matuot ant rankos.. sako man sesele "jus pamiegokit", galvoju kur cia pamiegosi
taip ir pragulejau iki ryto, skaiciuodama tas 15 min kiek gi liko iki tos prakeiktos 10 valandos kai ateis vyras ir atnesh vaika.. per piet pervede i kita palata (paemem mokama, buvom vieni), t.y. pernese, nes vis dar negalejau atsistot, skausmas buvo baisus, negalejau visos apacios pajudint.. buvo pikta kad negaliu atsikelt, prieit prie vaiko, pasupuot ji, galu gale net pakeist jam pampersa (viska dare vyras) ir tik paguldydavo ji salia pamaitint..
Kaledas pragulejom ligoninej su laselinem, pastoviai leido nuskausminamuosius kazkokius.. nors jie nei kiek nepadejo man.. ir pagaliau 26 d. paleido namo ir tik del to kad sventes..
namie dar pora savaiciu negalejau keltis greit is lovos, prireikdavo kokiu geru 10 minuciu kad normalei atsistociau ir eiciau.. o kai ejau - ejau kaip kokia pensininke, slubuodama is leto
per naujuosius ciut neatsigulem i ligonine, nes pakilo temperatura, pradejau alpti.. bet paleido namo su antibiotikais..
trecia savaite jau buvo lengvesne.. galejau ilgiau nei pusvalandi vaiksciot..
po menesio praktiskai jau skausmo nebejauciau..
Kateterio bei siulu isemimas (kaip cia kazkas sake kad nemaloniausia) man buvo kaip lasas juroj.. gal tai priklauso nuo kiekvieno organizmo, kaip kas atlaiko tas operacijas.. Bet jei man leistu rinktis, ir leistu naturaliai tai tik ta ir rinkciaus.. nesirinkciau cezario ne uz ka..
Girdejau posaki, kad pagimdziusios - pirma menesi "viena koja grabe", tai istikruju jauciausi kaip dvi kojos grabe..
Geriau atkenteciau dar valanda, dvi, tris.. stipriausiu saremiu ir pati gimdyma negu paskui menesi taip jausciausi..
merginos gimdykit naturaliai, jei turit tokia galimybe
na taip. tikras kosmaras kaip jautiesi po cezario

man buvo siaubingiausia pirma para kai pajudet is vis negalejau, ziauriai pilva skaudejo, bet as jau po 2 paru vaiksciojau, man asmeniskai buvo bjauru ne kai trauke kateteri, o kai su juo reikejo dar para buti, nes vos pajudejus is karto "ten" griauzdavo ir skaudedavo

kai trauke siulus net nemirktelejau, nes man apsoliuciai neskaudejo, matyt cia nuo zmogaus suvokimo skausmui ir organizmo priklauso.
didziausias minusas cezariui-siaubinga busena bent jau 2 paras maziausiai, kai moterys naturaliai pagimdo-dazniausiai (aisku irgi ne visada), jau ta pacia diena atsikelia ir vaiksto ir vaiku gali pasirupint. va o maniskis taipogi vaiku rupinosi. kaip jau minejau po 2 sav man prasidejo didziausias kosmaras-nezmoniski skausmai, baisiausias kraujavimas, kol neatsiduriau ligonineje ir teko daryti isvalyma, gert antibijotikus nuo atsiradusio uzdegimo ir t.t. man buvo ta savaite siaubingiausia, nes per tas bedas, nebegalejau maitinti kudikio krutimi, dingo pienas

savaite tevas rupinosi dukryte, man atvezdavo tik kokiai valandelei pasidziaugti

stai tokios buvo mano kaledos ir kucios

tikrai negaleciau pasakyti kad man kudikio gimimas asocijuojasi su "stebuklu". dabar galiu pasakyt kad stebuklas kai vaikas paauga, kai laikas isgydo tuos baisius prisiminimus. man vaiko gimdymas -prilygsta kosmarui. (nes pries daran operacija irgi kelias valandas teko saremiauti.tai kaip as kartais pasakau- gimdziau dukartus ta pacia nakti