Gimdymo planas

gimdymui BŪTINA rūpintis iš anksto

mes savo gimdymo planą įgyvendinome...na tiesa, smilkalų ir muzikos patys nebenorėjome nes nebereikėjo to...o visa kita pagal planą dėl to kartais net pasiilgstu to proceso, nes jis man visai patiko

O kas cia per planas gali buti? Ka reiketu aprasyti, nuspresti? Gal turite koki pavyzdeli?
As dabar isivaizduoju, kad kai prasides, tai prasides, pats organizmas pasakys kaip jam geriau ir kaip reikia. Aisku, ir gydytojai pakoreguos visa plana pagal situacija... O ka cia galima priplanuoti? Na, noresis ant kamuolio, lipsi ant kamuolio, noresi is anksto muzikos kazkokios klausytis - atsivesi ir klausysies kol saremiai bus, o kai jau gimdymas prasides turbut ne iki muzikos bus:) Ar kazka ne taip suprantu apie ta gimdymo plana?

Jo, panasiai, bet yra kai kuriu smulkmenu, kuriu nori viena ar kita mama, tam tikru veikmu ir pan. I gimdykla nieks plano nesiveza Aptaria visus savo pageidaujamus ir aisku pagal galimybes igyvendinamus norus is anksto. tai labai normalu. Visr uzsienyje tokia praktika jau n metu, pas mus tik atrodo vis dar keistas dalykas

niu nepyk bet man tai jau skamba super egoistiskai... kodel leliuka turi isvysti pasauli tada kada noretum tu, o ne tada, kada noretu jis?
juk kiekvienas ir gimti ir mirti turi savu laiku ir manau, kd cia zaidimas su likimu (skatinimas vien del to, kad mamytei viena diena patinka labiau nei kita)...

man planas labai pasiteisino ir suveike tiesiog isikalusi i galva buvau kaip viskas tuetu vykti. viskas suderinau su gydytoja dar gerokai pries gimdymo termina. zinoma, visu smulkmenu neimanoma numatyti juolab kai gimdymas yra pirmas, bet tas zinojimas kas po ko man labai padejo..ir i vonia lipau per saremius ir pati gimdymo eiga daug maz ejosi taip kaip isivaizdavau. planas suteikia saugumo jausma.

nieko neplanavau ir ateityje neplanuosiu, man atrodo kvaila. Kiekvienas gimdymas yra individualus ir nieko čia nusuplanuosi. Visa atsiduodu gydytojams.

O aš ne. Man gimdymas nėra operacija ir ne medikai ir jų aparatūra, o aš pati geriausiai jaučiu, kaip sekasi mudviem su mažyliu, kaip vyksta gimdymas, iš medikų prašiau tik pagalbos ir konsultacijų. Gimdymo plano raštu neturėjau, bet prižiūrėjusiam personalui drąsiai sakiau, ko iš jų noriu ir tikiuosi. Į didžiąją dalį prašymų buvo atsižvelgta, nors nei karto su niekuo iš anksto nesitariau. Ir laiko prašymams išsakyti užteko net ir tada, kai gimdykloje atsiduriau su pilnu kaklelio atsidarymu.

labai noreciau sulaukti patarimu del galimu komplikaciju aptarimo gimdymo plane, pvz., neatideliotinos cezario pjuvio operacijos atveju pasirasiau, kad nejautra butu taikoma ne pilna, kad vaikelis butu iskart uzdetas ant mano krutines, o nesant galimybei, ant vyro..

gal kas dar kazka galetu patarti jau is savo patirties, i ka reiketu atkreipti demesi tokiais atvejais? dekui

Nedrąsu man kalbėti šia tema, esu tikrai drovi, ligoninių vengiu, bet labai smalsu, ar yra panašiai mąstančių kaip aš...

Supermamos šį skyrių jau gal tikrai visą perskaičiau...Apie gimdyma jau turiu daug info, biblioteką namie, video, foto, straipsnių ir t.t. Visa ši informacija manyje formuoja tokį sunkiai paaiškinamą nusivylimą, apmaudą, pyktį, nes panašu, kad Lietuvoje susiorganizuoti svajonių gimdymo nepavyks. Pirmiausia, tai man šiurpą kelia gimdymo namų vaizdai ir moterų pasakojimai, įskaitant ir daugumą supermamoje. Mano supratimu, dažniausiai tai yra grynas gimdyvių teisių negerbimas, tiesioginis jų pažeidimas, žmogaus privatumo ir orumo pažeminimas, ir ... Man primena tikrų tikriausią egzekuciją ir pasityčiojimą, kai moteris guli išskėtota beveik nuoga ant gimdymo stalo, palatoje pilna svetimų, studentų, kas nori tas duris darinėja, kokiu nori tokiu tonu šneka, maštravoja ir pan. Neretai prie visų akių moteris net pridaro ant stalo, nes mat klizmų nebedaro...kol supildo popierius atvažiavus gimdyti, jau per vėlu epidūrai, tai tik čia tavo durnelės problema, nes jau dabar apie epidūrą nebegalvok,per vėlu, nesuveiks, še linksmųjų dujų ir kankinkis į sveikatą... Kantrybė baigės, tai dar skatinamųjų suduos...Ir galėčiau vardinti vardinti be galo...

Daug informacijos apie natūralų gimdymą yra, man labai prie širdies, panašu, kad jau ir moksliškai pagrįsta, kad svetima aplinka, daktarų stresas, medicininiai prietaisai sulėtina gimdymo veiklą, neatsidaro kaklelis, tada duoda skatinamųjų ir dažnai dėl to net prireikia Cezario operacijos... Ar Jums tai neprimena absurdo spektaklio?

Intuityviai jaučiu, kad turiu teisę gimdyti norimoje aplinkoje, su norimais žmonėmis, ir taip pat su teise gauti nuskausminimą, su teise kilus komplikacijos kreiptis į profesionalią ligoninę... Kitaip tariant, mano svajonių gimdymas yra namie, su mano vyru ir akušere, kuria pasitikiu, taip pat gal su gydytoja, kuri padarytu epidurinį, jei nebegalėčiau ištverti. Gi nesunku tas lašalines, minimalią medicininę aparatūrą atsivežt į namus? Nejaugi toks noras yra nerealus?

O jūs, kaip jūs svajojate ar anksčiau svajojote, pasitikti naują gyvybę?

Siūlau šioje diskusijoje atsiriboti nuo gimdymo komplikacijų, tariant, kad gimdome šalia gimdymo namų, ir galime ten patekti per kelias min. Kalbekime apie sveiką nėštumą ir sveiką gimdymą.

Gali svajoti planuoti kalbėti , diskutuoti bet nuo to NIEKAS ligoninėse deja nepasikeis ir viskas...

Mano gimdymas man buvo idealus, nieko nekeisciau. ir tie studentai, ir apsikakojimas nera taip baisu, kaip gali pasirodyti... svarbiausia nuosirdumas, supratimas. I antra gimdyma netgi prasyciau, kad man atsiustu studentu kuo daugiau palaikymo, tuo man lengviau patiket savo jegom Linksminamosios dujos taipogi yra geeeris Mintis apie gimdyma namie skamba graziai. Tik nzn, ar man tiktu, nes prabuvus su saremiais belenkiek laiko namie, nuvykus i ligonine vos ne maldavau, kad leistu pasilikti. Aplinkos pakeitimas labai padejo nustumti skausmus i antra vieta. Be to ligonineje buvo ir kamuolys, ir patogi lova, su reguliuojamom padetim. Daug lengviau iskesti. Namie butu buve, ko gero, sunkiau, ta pati aplinka per 27val butu klaustrofobija ivariusi.