Ne(be)noriu maitinti krūtimi

Sveikos mamytes,

Kreipiuosi i mamytes, kurios nenori maitinki savo mažiukų krūtimi (nepriklausomai nuo to ar maitinate ar ne) arba maitino, bet nebenori.
Įdomu būtų sužinoti, kodėl ne(be)norite maitinti krūtimi?
Su kokiom problemom susiduriate (aplinkos spaudimas ir pan.)?
Ar nenorite ir nemaitinate ar vistik maitinate nenoromis???

P.s. jei jūs UŽ maitinimą, tai prašome gerbti tas, kurios PRIEŠ.

Negi nera mamyciu tiesiog nenorinciu maitinti savo vaikeliu (del vienokiu ar kitokiu priezasciu) ???

manau nenoras gali kartais atsirasti del bedu su krutim, pvz itruke spieneliai. Bet per keleta dieneliu sios problemos issisprendzia ir nebelieka tokiu pamastymu

man pradžioj maitinimas krūtimi buvo tikra kankynė, nes mažylė nenorėjo žysti ko gero dėl to, kad buvo nepatogūs speneliai... Bandant maitinti jį klykdavo, spardydavosi, maitinimas užtrukdavo porą valandų, o netrukus reikėdavo vėl maitinti... nepaisant visų pastangų daugiau pieno pratekėdavo pro šalį, nei patekdavo į burnytę, todėl neaugo svoris...
buvo labai gaila nes kol buvau svajojau kaip žindysiu savo kūdikėlį, daug skaičiau informacijos apie žindymo techniką ir žindymo naudą... apie maitinimą mišinukais net negalvojau...
kadangi dukrytė normaliai nežysdavo ėmę mažėti pieno... mažėjo ir dukrytės svoris...
nupirkau mišinuko... bet net ant mišinuko yra parašyta, kad geriausias maistas kūdikiui - motinos pienas! tad pradėjau pieną nusitraukinėti ir duoti iš buteliuko... kiekvienam maitinimui neužtenka, bet kas antram
Aišku nusitraukinėjimas nėra pats didžiausias malonumas, bet įsigijau gerą pientraukį ir pripratau... džiaugiuosi kad dukrytė gauna mano pieno ir visų tų gerųjų medžiagų apie kurias tiek daug kalbama...
Daug kas gal pagalvos, kad aš nepakankamai stengiausi (kai kas man jau tai sakė) bet kitą mokinti nesant jo vietoje visada lengva...
šaunu kai vaikas krūtį godžiai čiulpia, o kai reikia kankintis abiem
aš suprantu tas moteris, kurios kūdikius maitina mišinuku ir nemanau, kad jos savo vaikus myli mažiau.. Aš užaugau be mamos pieno ir niekuo nesiskundžiu...
manau kad reikia pasistengti, kad vaikutis gautų motinos pieno bent jau kelis pirmuosius mėnesius, o žindyti iki 3metų manau net per daug... aišku kiekvienos mamos reikalas....
dabar svajoju , kad įstengsiu duoti savo pieno bent iki 6mėn., ot ada jau žiūrėsim...
ketinu pradėti dirbti, tad maitimą pienu ko gero teks nutraukti... O šiaip žindymą prisimenu kaip košmarą...

Pradzioje maitinimas buvo tikra kankyne, nes vaikas nugrauze spenelius iki kraujo, valgydavo kas 40-60 min, tai kiekviena jo truktelejima kentedavau pro sukastus dantis, atrodydavo, kad kas su tarka drozia krutine. po triju dienu galiausiai pasinaudojau antspeniais, tai per savaitele krutine pasveiko, skausmo nebebuvo, bet maitinimas vis tiek kankino, nes vaikas ne valandos neleisdavo pailseti. pusvalandi arba 40 minuciu zinda ir 40 minuciu ilsiuoti ir vel is pradziu bet pasizadejau sau, kad nepaisant nieko iki 6 men privalau ismaitinti, o po to kaip dievas duos kantrybes. man kaip judriam zmogui issedeti visa ta maitinimo laika vienoje vietoje labai sunku budavo ir tas pririsimas vaiko, kad niekur iseiti negaledavau, nes per 40-60 min nelabai spesi kur islekt pailseti.. ir taip iki triju menesiu. po to vaikas islaukdavo jau dvi valandas, dar po menesio ismoko greitai valgyti ir maitinimas uztrukdavo ne daugiau 10 min.
zodziu kazkur nuo 3 men maitinimas tapo nebe kancia ir netgi labai patogu. jeigu tik kur vaziuoji, jokiu misinuku ruost ,sildyti, palaikyti temperatura ir panasiai. tereikia pasiimti papus ir jau gali lekti su mazium kur tik nori tik dabar beda ta, kad vaikas atsisako, bet kokio maisto isskyrus MP, noretusi bent viena maitinima pakeisti, nes ir jam reikia papildomu medziagu ir norisi nors kiek laiko sau turet.
trumpai tariant, pradzioje man buvo labai sunku, bet dziaugiuosi vaika ismaitinusi iki puses metu ir ketinu maitinti bent iki 10 menesiu, o gal ir iki metu.

Man maitinimas buvo tikras košmaras,kai prisimenu ,maitinau tik 3 mėn,nors didžiuojuosi,kad ir tiek ištempiau ,krūtis skaudėjo kiekvieną maitinimą,maitindavau sukandusi dantis ,nors atrodo,lyg ir viską gerai dariau ,nebuvo man nugraužtų spenelių...jau ligoninėje visi gyrė,kaip dukrytė moka gerai paimti,ir niekaip negalėjo suprast kas man ten taip skauda,nes speneliai buvo visai nenugraužti...tuos 3 mėnesius net negalėjau normaliai praustis po dušu,kai vanduo bėgdavo,tai man net šiurpas eidavo ir prie krūtų negalėjau net prisiliesti Dar tuos pirmus 3 mėn kol maitinau,dukrytė sugebėjo 4 kartus sloga susirgti,tai ir pati pervargusi buvau...na,ir nustojus maitinti mano gyvenimas tikrai prašviesėjo ,nors dar kurį laiką bijojau net normaliai praustis ,nuo to laiko,tik 1 kartą turėjo slogą

[quote=amelituke,2009 02 04, 22:51]
Sveikos mamytes,

Kreipiuosi i mamytes, kurios nenori maitinki savo mažiukų krūtimi (nepriklausomai nuo to ar maitinate ar ne) arba maitino, bet nebenori.
Įdomu būtų sužinoti, kodėl ne(be)norite maitinti krūtimi?
Su kokiom problemom susiduriate (aplinkos spaudimas ir pan.)?
Ar nenorite ir nemaitinate ar vistik maitinate nenoromis???

P.s. jei jūs UŽ maitinimą, tai prašome gerbti tas, kurios PRIEŠ.
[/quote
niekada nenorejau maitinti krutimi, skaudejo, reikdavo pastoviai buti pria vaiko, o galimybes neturejau (lankiau paskaitas), be to ji neprivalgydavo nuo amno to pieno...zodziu buvo vargas, todel pamazu ir nustojau maitinus.....o dabar labai gailiuosi....mano mazoji vis serga ir serga, gydytojai ir sako, serga todel, kad mazai maitinai, jai nesusisiformavo imunitetas....tai vat pagalvok ar geriau maitinti ir kankintis ar per naktis verkti, kad tavo vaikas vis serga r serga

Sveikos

dukrelę maitinu jau tris mėnesius, bet pieno pradeda trūkti Nebežinau kaip seksis toliau labai norėčiau maitinti pati. Gal žinote gerą priemonę kaip padidinti laktaciją.

Kadangi jau tai pergyvenau, tai parasysiu paprasciausia recepta:
Nesukti sau del to galvos... vaikutis auga, todel jo poreikiai pienui dideja, o krutims prisitaikyti prie nauju poreikiu reikia laiko.
Todel geriausia yra nusiraminti, kai jauti, kad mazeja - dazniau kisti kruti, ir po keliu dienu vel viskas susitvarko Na dar gali pavartoti daugiau karstu skysciu
Papildyta:
Na kiek paskaiciau, tai dauguma mamyciu nenorejusiu maitinti, atsiradus vaikeliui persigalvoja.... Bet ar yra tokiu, kurios vistik galvoja, kad uzaugs tas vaikelis ir be mamos pieno??? Kad yra mamai svarbesniu dalyku (na pvz grazi krutine, patogumas, laisvas laikas ir pan.)

Dar kai laukiausi planavau maitinti pati. Sunus gime menesiu anksciau, tai ypac svarbus buvo mp. Pirmus menesius nusitraukinedavau (jam sunku buvo zisti), veliau maitinosi pats. O dabar noriu ji atpratint nuo kruties, kadangi tai tapo ne tiek maistas, kiek migdymosi priemone. Nakti keliasi kas 2-3 val. ir taip nuo gimimo Taigi jau pavargau ir nebenoriu maitint. Manau, sulaukus metuku reiks imtis atpratinimo

Na manau, kad sulaukus metuku atpratinti yra norma
Mazai mamyciu, kurios maitina virs metuku....
Bet idomu ar yra mamyciu, kurios nuo pat gimimo nenorejo maitinti krutim, ar nuo pirmuju menesiu????

na manau kad šiais laikais mamytė kuri išdrįstų viešai pasakyti, kad tiesiog nenori maitinti krūtimi būtų užmėtyta akmenimis

ištikrūjų nusprendusi turėti leliuką net negalvojau kaip jį maitinsiu... bet pradėjusi domėtis apie kūdikio priežiūrą t.y. skaitant žurnalus, knygas, straipsnius internete supranti, kad tiesiog negali nemaitinti savo pienu...

kūdikiai yra savotiškai skirstomi į žindomus ir nežindomus... ir visur kur tik nueisi pirmas klausimas - ar maitinamas motinos pienu... net ir pas ortopedą šitą klausimą išgirdau nors neturiu supratimo kaip tai įtakoja ar klubų sąnarys išniręs ar ne...

o ir šiaip visi negalavimai būna nurašomi ant to, kad kūdikis maitinamas mišinuku...

aš maitinu kas antrą kartą pienu ir tai jau "gaunu velnių"

taigi manau, kad jeigu moteris prieš pastojant ir buvo nusprendusi nemaitinti krūtimi, jeigu ji nors kartą paėmė kokį žurnalą mamoms į rankas ar palandžiojo internete tai tikrai persigalvojo, nes visur mirgu margu apie žindymo naudą ir pan.

kita vertus juk visur rašoma, kad jeigu nori turėti pieno tai ir turėsi, tai taip išeina, kad jei nenori tai ir neturi... reiškia nėra problemos gal tame ir yra tiesos...

aš esu už tai, kad kūdikis gautų nors priešpienio. ir labai gerai kai vaikutis yra žindomas nors pirmus pusę metų... o iki 3-4 metų manau tikrai nėra būtina...