Ne(be)noriu maitinti krūtimi

maitinau vaika tik beveik 3savsav...dabar labai gailiuosi,galvuoju,kad gal galejau ka kitaip padaryti? kad jeigu dar labiau pasistengciau gal dar ir dabar tureciau pienuko....
bet is pat pradziu viskas sunkiai buvo,antra diena po gimymo,mazius nugrauze spenelius iki kraujo,as is vis negalejau prie ju prisiliesti(ka jau sakyti apie vaika)tai nutraukinejau,po to kai vel daviau jis jau nenorom eme kruti,veliau prasidejo gimdos uzdegimas man per diena po 9 ukolus antibiotiku leido(ir taip visa sav) ,vaikas isvis negalejo mano pieno gerti,nes kitaip klike ne savo balsu, labai pilva jam pute nuo to... tai teko vakarais misinuku primaitinti,kai gryzom namo nuo pervargimo pienas pasidare kaip drumznas vanduo.jis per pirma sav namie ne tik kad nepriaugo svorio,bet dar ir numete, man nuo pastovaus verksmo diena-nakti"stoga rauti" pradejo,o butent tada kai vaikas isvis nenorejo gerti pieno , kad ir ka daryciau niekas nepadejo,o po 2 bemiegiu dienu pienas tiesiog dingo,tuomet kai perejom ant misinuko as pirma karta pajutau palengvejima,vaikas tapo ramus, pradejo priaugineti svorio,pagaliau ir as galejau nakti bent pora val pamiegoti,ir diena paguleti tiesiog nieko neveikus,nes iki to vaikas diena isvis nemiegojo.... oj kai dabar atsimenu man maitinimas buvo tikras kosmaras....

as maitinau pati. kol gyvnome su mano tevais.mama paruosdavo valgyt, sutvarkydavo namus, zodziu dare viska, o man tereikejo uzsiiminet vaiku, ka as ir dariau pieno pas mane buvo daug, maniskis valge kas 2val. diena ir kas 3val. nakti. svoris augo puikiai (po 1500 i men).
bet kai persikelem gyvent atskirai prasidejo problemos. visu pirma taip daznai maitinant as niekaip nespedavau pagamint ko nors sau. pradejau mazai valgyt, sumazejo ir pieno. su vaiku vyras galejo padet tik vakarais, nes po darbo dar i mokslus vaziuoja. pervargau nerealiai ir tada pradejau maitint misinuku. dabar mes ir miegam geriau ir verkiam maziau ir mama turi laiko pailseti
aisku, kad MP yra labi gerai bet jei zindimas pasidaro kancia, tai geriau atsisakyt jo, nes mamos nervai irgi ne paskutinei vietoj turi but...
kartais gailiuosi, kad nustuojau maitinti pati, bet manau, kad mano demesys ir meile vaikui kur kas svarbia negu uzknkintos mamos papas...
Papildyta:
[quote=dolly,2009 02 06, 14:26]
[quote=amelituke,2009 02 04, 22:51]
Sveikos mamytes,

Kreipiuosi i mamytes, kurios nenori maitinki savo mažiukų krūtimi (nepriklausomai nuo to ar maitinate ar ne) arba maitino, bet nebenori.
Įdomu būtų sužinoti, kodėl ne(be)norite maitinti krūtimi?
Su kokiom problemom susiduriate (aplinkos spaudimas ir pan.)?
Ar nenorite ir nemaitinate ar vistik maitinate nenoromis???

P.s. jei jūs UŽ maitinimą, tai prašome gerbti tas, kurios PRIEŠ.
[/quote
niekada nenorejau maitinti krutimi, skaudejo, reikdavo pastoviai buti pria vaiko, o galimybes neturejau (lankiau paskaitas), be to ji neprivalgydavo nuo amno to pieno...zodziu buvo vargas, todel pamazu ir nustojau maitinus.....o dabar labai gailiuosi....mano mazoji vis serga ir serga, gydytojai ir sako, serga todel, kad mazai maitinai, jai nesusisiformavo imunitetas....tai vat pagalvok ar geriau maitinti ir kankintis ar per naktis verkti, kad tavo vaikas vis serga r serga
[/quote]
patikek, MP nera panaceja, ir tu negali buti 100% tikra, kad jei tu maitintum pati tai vaikas dabar nesirgtu. turiu pavyzdziu tarp savo draugiu. viena iki metu maitino pati, o vaikas jau nuo 5men. vis serga ir serga. o kita nuo 3sav maitina vin misinukais ir vaikas ne karto dar nesirgo (greit bus 2 metukai). taigi ne viskas nuo MP priklauso...

[quote=dolly,2009 02 06, 13:26]
[quote=amelituke,2009 02 04, 22:51]
Sveikos mamytes,

Kreipiuosi i mamytes, kurios nenori maitinki savo mažiukų krūtimi (nepriklausomai nuo to ar maitinate ar ne) arba maitino, bet nebenori.
Įdomu būtų sužinoti, kodėl ne(be)norite maitinti krūtimi?
Su kokiom problemom susiduriate (aplinkos spaudimas ir pan.)?
Ar nenorite ir nemaitinate ar vistik maitinate nenoromis???

P.s. jei jūs UŽ maitinimą, tai prašome gerbti tas, kurios PRIEŠ.
[/quote
niekada nenorejau maitinti krutimi, skaudejo, reikdavo pastoviai buti pria vaiko, o galimybes neturejau (lankiau paskaitas), be to ji neprivalgydavo nuo amno to pieno...zodziu buvo vargas, todel pamazu ir nustojau maitinus.....o dabar labai gailiuosi....mano mazoji vis serga ir serga, gydytojai ir sako, serga todel, kad mazai maitinai, jai nesusisiformavo imunitetas....tai vat pagalvok ar geriau maitinti ir kankintis ar per naktis verkti, kad tavo vaikas vis serga r serga
[/quote]


mano vaikas maitintas MP tik nepilnus 2 mėnesius, o sirgo ir serga mažiau už draugės vaiką, kuris MP maitintas iki metų

tikriausiai nera tokiu mamu, kurios nebande maitinti . musu dukrytei jau 5 menesiukai ir maitinu pati. aisku pirmos dienos buvo kancia, mano dykryte reanimacijoj atsidure jau antra para, tai ligoninej guledama eidavau kas 3 val, kad pamaitinti ja, aisku ji vaistu prileista miegodavo. tai nueidavau ir iskart traukdavau, tai budavo labai mazi kiekiai tik 20 ml . kai sustiprejo, paciai duodavau krutine, bet prasidejo nukramtymai ir visos kitos bedos . tai tikra pagalba man buvo ANTSPENIAI, kurie yra pasiekiami kiekvienoje vaistineje, ir kainuoja labai mazai . mazytei pojutis lyg gertu is buteliuko, ir taip iki 2 men, kol ji ismoko kaip reikia zysti, tada nebekamavo jokie nukramtymai ir t.t. labai didziuojuos, kad tiek ilgai turiu pienuko . nors mano mama, buvo tik 3 sav. tai dar karta irodo, kad noras svarbiausia . maitinsiu, kiek turesiu pienuko, ir kiek vaikutis nores. tai gali uztrukti ir ilgiau nei metus. jokio nuovargio nejauciu, nakti keliasi mazoji 2 kartus, bandziau nemaitinti, bet kol neprisiglaudzia prie krutines tol neuzmiega.

Pieno gamybą skatina dažnas vaiko žyndimas. Tai pagrindinis receptas mamos pienukui Jokie žirniukai, chalvos, arbatos to nepadarys. Skysčių reikia gerti tiek, kiek pati jauti kada gert norisi. Per daug (~ 4l)- ir negerai, mažina pieno gamybą. Pieno produktų rekomenduojama 500g per dieną t.y. ką galim iš 500g pieno pagamint.
Ir jeigu kas bus neaišku, prašome prisijungti į šią temą Ilgas ir sekmingas zindymas, cia visada gausi teisingų patarimų

Kadangi domiuosi tiek maitinimu, tiek nemaitinimu ir ne tik siuo konkreciu momentu, tai galiu pasakyti tik tiek, kad nei vienu klausimu nera vieningos nuomones...
Daug kas priklauso nuo esamos padeties... pvz., sovietmetis...pieno virtuveles ir pan, maitinimas pagal grafika... isvada ta, kad dauguma musu buvo nebemaitinti mamos pienu del dezinformacijos... bet klausimas... ar mes neuzaugome??? Juk ir sirgome vieni maziau, kiti daugiau...
Jei kam idomu, tai as pati maitinu.
Neteigsiu, kad MP nenaudingas ar pan., bet manau, kad siuo laikotarpiu (kuriame mes gyvename), maitinimas MP yra per daug gal sureiksmintas... tiesiog jauciamas spaudimas is aplinkos maitinti, nepriklausomai nuo to, ko nori pats zmogus... o juk sako, kad jei nori maitinti, tai turi buti kuo maziau stresu...taigi, gyvename paradoksu pasaulyje
Todel cia kvieciu pabendrauti mamytes, kurios siais laikais NENORI maitinti MP(nepriklausomai nuo to ar maitina ar ne).
Tiems kas nori yra atskiros temeles
Nors zinoma zodzio laisve
As pvz vertinu visokias nuomones...

As tai atvirksciai sakyciau, kad spaudimas jauciamas is palinkos NEMAITINTI, t.y. daznai girdime is mamu, anytu, tetuliu: kam isvis maitinti taip ilgai, kam save kankinti, juk vaikas nepavalgo tik pieno, jam reikia kazko stipriau ir t.t., kas galiausiai priveda prie nemaitinimo krutimi, nes siuo atveju taip pat patiriamas stresas del tokio neigiamo aplinkiniu nusistatymo del zindymo...
Tad nesuktikciau, kad zindymas yra per daug sureiksmintas, nes dar labai mazai yra mamu, kurios maitina krutimi daugiau nei kelias savaites ar kelis menesiukus, nors ir noretu ilgiau maitinti MP, bet del tokio visdar islikusio sovietinio neigiamo aplinkos poziurio ir teisingos informacijos neturejimo nepavyksta ilgiau maitinti ...

Taciau mes cia nekalbame apie NEGALEJIMA (del vienokiu ar kitokiu priezasciu), o apie NENORA (mamos laisva pasirinkima kaip maitinti savo vaikeli).
Sakote jauciamas spaudimas is mamyciu bobulyciu ir pan., bet su jomis nebendraujama kasdien, o val forumuose mamos sedi vos ne kasdien ir cia tikrai didesnis spaudimas visu maitinti, nei rinktis.
Iskyla klausimas, kodel norintys maitinti kisa savo nuomone?
Mamos bijo pasisakyti, kad nenori maitinti, nes bijo buti visu uzsipultos.

Na as galeciau priskirti save prie tu, kur maitina nenoredama. Maitinu tik del to, kad esu isitikinus, jog tai sveikiausias maistas mano mazylei.
Na, pirmus men perdaug nesigilinau i tai, patinka man maitinti ar ne, tiesiog dariau tai, ka PRIVALEJAU daryti. Siek tiek erzino tas faktas, kad niekad is anksto nezinai, kada tiksliai vel pasiprasys valgyt, tai, kad reikia nuolat kutenti vaikui padukus arba kakliuka kad zistu o nemiegotu (dabar kai prisimenu, tai kad tik tokios bedos...) ir tai, kad skauda spenelius. Beje, manes net pirmom dienom nebuvo nukramte, GN personalas ir drauge, pati 2 ismaitinusi patvirtino kad kruti paduodu teisingai, bet man nu ne taip ziauriai kaip cia vienai rasiusiai mamai kad net po dusu stovet negaledavo, bet ta zindymo procedura tai . Tik kai dukrai suejo puse metu, ismokau nebekreipti demesio i ta bjauru jausma, kai vaiko liezuvis slankioja per spenelio apacia, o virsumi jis lieciasi i burnytes virsu..... brrrr brrrrrrr fui fui fui......
Bet nuo trecio men prasidejo tikras kosmaras: nepaliaujama kabejima ant papo keite visiskas kruties atsisakymas, vel nuolatinis zindimas, vel nevalgymas...... Dukrai tai kainavo daug asaru, man isterijos priepoliu Bet as vis dar tebemaitinu..... Ir kai ziuriu kaip dukra ismoksta vis ka naujo, kai mudvi bendraujame, tai galvoju kad ateity noresiu dar ir antro vaiko, bet jau tie maitinimai...... Nu nesuprantu as kitu moteru euforijos, tipo kai zindziau vaika, musu akys susitiko ir jis man nusisypsojo..... Rysiu rysys!!!!!! O jeigu man keiciant sauskelnes musu akys susitinka ir ji man nusisypso tai cia jau ka susu sudas????

Pirmaji maitinau 3sav. antraji 2men.Bet antrojo isvis zadejau nemaitinti,bet motinystes inkstinktas nugalejo.
*Vaikai labai atpylinejo ir neaugo svoris.
*Kai vaikai ciulpia kruti jausmas man labai nemalonus,net nezinau kodel
*Gaminantis pienui jausdavau nerimo priepolius,o kadangi linkusi i depresija,tokia mano busena seimai dziauksmo nesuteikdavo.
*Man misineliu maitinti paprasciau.
*Vadinkite bloga mama,bet maitinimas primena kosmara.Turesiu ir trecia vaika,bet jo irgi nemaitinsiu ilgai.Meile ir taip galiu suteikt.Ir pirmasis mano nesirgo ir kol kas antrasis neserga,nes lauke miega bet kokiu oru.

pirmojo sūnaus maitint nenorėjau. bet maitinau iki 4 mėn. nes žinojau kad "taip geriau", o ir visai sklandžiai ėjosi. bet prie pirmų rimtesnių nesklandumų šį reikalą užlenkiau. paskui dašuto, kad be reikalo o buvo šaukštai po pietų. jauna-durna buvau, pagalbos nesikreipiau, ir pagalvojau kad užteks.
mažiuką maitinu ir stengsiuos bent iki 6mėnesių.

o dėl aplinkinių spaudimo -- erzina kraštutinumai. tarp tų kur kategoriškai nemaitina bei visokių didžių moralisčių, kurios pagatavos akmenim užmėtyt už "nepakankamą savęs aukojimą".

O mano mažytė neėmė krūties nuo gimimo, nusitraukinėdavau su pientraukiu ir duodavau iš buteliuko. Taip dar matydavau kiek pienuko išgeria, nes gimė neišnešiota ir mums buvo svarbu žinoti kiek suvalgo mano aukselis