QUOTE(Dineda @ 2009 04 08, 11:11)
taigi parsirioglinsi is paskos bet kur...
QUOTE(mama4XL @ 2009 04 08, 10:11)
Visa tai ir darau.
tai
. o kodėl tam trukdo žindymas? 
QUOTE(*GAILĖ* @ 2009 04 08, 11:16)
kokia dar kančia? man tai nėra jokios kančios. todėl ir žindau. va nežindančioms tai matau kančia negalėt kirpykloj visą dieną trūnyt, negalėt, pasiseksint bet kur ir bet kada, negalėt lakstyt po renginius už 200 km. todėl ir sakau, kad normali motina tikrai gali pakentėt ir atidėt tokias pramogas pusmetukui, jei jau negali niekaip jų suderint. gi dėl vaikų gyvenime dažnai ir daug ko žmonės atsisako sau. ir paprastai tai daro be didelės širdgėlos, nes vaikai mums svarbesni už mus pačius.
QUOTE(Kava&arbata @ 2009 04 08, 11:10)
Kodel pas zindancias, visuomet postuose atsiranda zodis "pakenteti" Kur ta Jusu kancia
Kur ta Jusu kancia o pas nezindancias: "as nenoriu aukotis"
kalbant be prikolo ir ironijos: man idomu, kodel butent zindyma tiek salininkes, tiek priesininkes suvokia kaip "auka", "kentejima".
mano akimis, ar tu zindai, ar ne, vaikais vis tiek rupiniesi, skiri jiems savo meile, energija, laika, daliniesi jausmais ir patirtimi, o pagimdziusios moters gyvenimas esmingai pasikeicia visam laikui. troskimas tureti ta pacia laisve kaip iki gimdymo - labai suprantamas ir kartu - neigyvendinamas, nes atvedei i pasauli zmoguti, kuris nuo taves priklauso (kuo mazesnis - tuo labiau), ir uz kuri esi atsakinga. manau, tokius jausmus patiria dauguma motinu, nepriklausomai nuo to, kuo jos maitina vaikus...
QUOTE(Kava&arbata @ 2009 04 08, 11:13)
Man nereikia spresti jokiu problemu, as dziaugiausi gyvenimu maitindama misinukais Ir atradau begales privalumu
Ir atradau begales privalumu na, tai irgi tavo sprendimas
QUOTE(*GAILĖ* @ 2009 04 08, 11:16)
kokia dar kančia? man tai nėra jokios kančios. todėl ir žindau. va nežindančioms tai matau kančia negalėt kirpykloj visą dieną trūnyt, negalėt, pasiseksint bet kur ir bet kada, negalėt lakstyt po renginius už 200 km. todėl ir sakau, kad normali motina tikrai gali pakentėt ir atidėt tokias pramogas pusmetukui, jei jau negali niekaip jų suderint. gi dėl vaikų gyvenime dažnai ir daug ko žmonės atsisako sau. ir paprastai tai daro be didelės širdgėlos, nes vaikai mums svarbesni už mus pačius.
matau labai aiskia uzuomina, kad jei nezindo, tai asociali...gal truputi nusileiskite zemiau?
QUOTE(Dineda @ 2009 04 08, 10:21)
matau labai aiskia uzuomina, kad jei nezindo, tai asociali...gal truputi nusileiskite zemiau?
na nesamų dalykų matymas vadinamas haliucinacijomis
QUOTE(ragnez @ 2009 04 08, 11:21)
o pas nezindancias: "as nenoriu aukotis"
kalbant be prikolo ir ironijos: man idomu, kodel butent zindyma tiek salininkes, tiek priesininkes suvokia kaip "auka", "kentejima".
mano akimis, ar tu zindai, ar ne, vaikais vis tiek rupiniesi, skiri jiems savo meile, energija, laika, daliniesi jausmais ir patirtimi, o pagimdziusios moters gyvenimas esmingai pasikeicia visam laikui. troskimas tureti ta pacia laisve kaip iki gimdymo - labai suprantamas ir kartu - neigyvendinamas, nes atvedei i pasauli zmoguti, uz kuris nuo taves priklauso (kuo mazesnis - tuo labiau), ir uz kuri esi atsakinga. manau, tokius jausmus patiria dauguma motinu, nepriklausomai nuo to, kuo jos maitina vaikus...
na, tai irgi tavo sprendimas
kalbant be prikolo ir ironijos: man idomu, kodel butent zindyma tiek salininkes, tiek priesininkes suvokia kaip "auka", "kentejima".
mano akimis, ar tu zindai, ar ne, vaikais vis tiek rupiniesi, skiri jiems savo meile, energija, laika, daliniesi jausmais ir patirtimi, o pagimdziusios moters gyvenimas esmingai pasikeicia visam laikui. troskimas tureti ta pacia laisve kaip iki gimdymo - labai suprantamas ir kartu - neigyvendinamas, nes atvedei i pasauli zmoguti, uz kuris nuo taves priklauso (kuo mazesnis - tuo labiau), ir uz kuri esi atsakinga. manau, tokius jausmus patiria dauguma motinu, nepriklausomai nuo to, kuo jos maitina vaikus...
na, tai irgi tavo sprendimas
na va pasakei mano mintys
Neturiu tikslo atkalbinėti maitinti mišinukais, tiesiog nesuprantu, kodėl būtent žindymas taip jau apribuoja mamos laisvę. Juk nežindytas vaikas turi tokius pat poreikius
QUOTE(*GAILĖ* @ 2009 04 08, 11:16)
kokia dar kančia? man tai nėra jokios kančios. todėl ir žindau. va nežindančioms tai matau kančia negalėt kirpykloj visą dieną trūnyt, negalėt, pasiseksint bet kur ir bet kada, negalėt lakstyt po renginius už 200 km. todėl ir sakau, kad normali motina tikrai gali pakentėt ir atidėt tokias pramogas pusmetukui, jei jau negali niekaip jų suderint. gi dėl vaikų gyvenime dažnai ir daug ko žmonės atsisako sau. ir paprastai tai daro be didelės širdgėlos, nes vaikai mums svarbesni už mus pačius.
tai jeigu mama nenori, negali visur demonstruoti savo krutu, tai ji jau nenormali. Kodel kirpykloj visa diena? na mano ilgi plaukai, dazymas, kirpimas na niekaip to neatliksi per pusvalandi, ar man ir plaukus nusikirpt, kad buciau normali mama. Okas cia kalbejo apie seksa bet kur ir bet kada? apie kokybe kalba buvo. Man pvz. diskomfortas kai bega pienas, krutys F ismieros, liemenuka nusipirkti be sansu
. Na o mano nuomone vaikai yra ne musu, o tik is musu. Jie iseis ir liksi normali tu mama ar nenormali. Tavo pastangu tikrai nieks nevertins.Papildyta:
QUOTE(*GAILĖ* @ 2009 04 08, 11:18)
Skaityk nuopradziu viska
QUOTE(mama4XL @ 2009 04 08, 11:24)
Na o mano nuomone vaikai yra ne musu, o tik is musu. Jie iseis ir liksi normali tu mama ar nenormali. Tavo pastangu tikrai nieks nevertins.
ar tai sumazina musu atsakomybe uz vaiku ateiti? ar tai, kad vaikai nepriklauso mums, reiskia, kad musu elgesys neturi jiems itakos? ar uzauge ir iseje is namu vaikai jau mums nebe vaikai, o mes - ne ju motinos?
QUOTE(Natuke @ 2009 04 08, 11:24)
na va pasakei mano mintys Neturiu tikslo atkalbinėti maitinti mišinukais, tiesiog nesuprantu, kodėl būtent žindymas taip jau apribuoja mamos laisvę. Juk nežindytas vaikas turi tokius pat poreikius
Neturiu tikslo atkalbinėti maitinti mišinukais, tiesiog nesuprantu, kodėl būtent žindymas taip jau apribuoja mamos laisvę. Juk nežindytas vaikas turi tokius pat poreikius Na apriboja todel, kad vos tik vikeliui uzsinorejus papuko, turi viska mesti ir prisesti prie maziuko. Na man tai taip nepavyko isgauti, kad valgytu, kas 2,5-3 val. kazkaip dazniau noredavo vaikelis. Ypac antroji mergyte, nesvarbu, kad pries 11 metu, neklausiau as tu gydytoju,uztektinai buvau priklykinusi pirmaja su ju rekomendacijomis.
QUOTE(ragnez @ 2009 04 08, 10:21)
o pas nezindancias: "as nenoriu aukotis"
kalbant be prikolo ir ironijos: man idomu, kodel butent zindyma tiek salininkes, tiek priesininkes suvokia kaip "auka", "kentejima".
mano akimis, ar tu zindai, ar ne, vaikais vis tiek rupiniesi, skiri jiems savo meile, energija, laika, daliniesi jausmais ir patirtimi, o pagimdziusios moters gyvenimas esmingai pasikeicia visam laikui. troskimas tureti ta pacia laisve kaip iki gimdymo - labai suprantamas ir kartu - neigyvendinamas, nes atvedei i pasauli zmoguti, kuris nuo taves priklauso (kuo mazesnis - tuo labiau), ir uz kuri esi atsakinga. manau, tokius jausmus patiria dauguma motinu, nepriklausomai nuo to, kuo jos maitina vaikus...
na, tai irgi tavo sprendimas
kalbant be prikolo ir ironijos: man idomu, kodel butent zindyma tiek salininkes, tiek priesininkes suvokia kaip "auka", "kentejima".
mano akimis, ar tu zindai, ar ne, vaikais vis tiek rupiniesi, skiri jiems savo meile, energija, laika, daliniesi jausmais ir patirtimi, o pagimdziusios moters gyvenimas esmingai pasikeicia visam laikui. troskimas tureti ta pacia laisve kaip iki gimdymo - labai suprantamas ir kartu - neigyvendinamas, nes atvedei i pasauli zmoguti, kuris nuo taves priklauso (kuo mazesnis - tuo labiau), ir uz kuri esi atsakinga. manau, tokius jausmus patiria dauguma motinu, nepriklausomai nuo to, kuo jos maitina vaikus...
na, tai irgi tavo sprendimas
na aš žindymo nesuvokiu kaip aukos ar kentėjimo. aš žodžiu "pakentėt" išreiškiu mintį, kad gasli atidėt savo palakstymus ir papramogavimus tam laikotarpiui, kai kūdikėlis labai mažas ir jam mama yra pats svarbiausias ir reikalingiausias žmogus pasauly. aš asmeniškai mėgavausi tuo savo nepakeičiamumu, nes puikiai žinau, kad jau niekada po to su vaiku nebebūsiu taip fiziškai artima kaip žindymo periodu. man žindymas yra pats nuostabiausias motinystės išgyvenimas. o nėštumas, buvimas taip glaudžiai su kūdikiu apskritai įprasmino mano moterystę. paskui vaikai užauga ir lekia jie savo keliais, atranda įdomesnių dalykų už mamą, aišku, džiaugiesi ir augimu, ir jų pasiekimais. bet jau tada nebedalyvauji visame tame taip glaudžiai, kaip žindydama. todėl savo valia atsisakyt tokio stebuklo, tokios laimės, to jausmo, kad esi tokia be galo reikalinga tam mažam žmogeliukui, na... kvaila kažkaip. kam sava valia atsisakyt tikro, pačios gamtos duoto džiaugsmo?
QUOTE(ragnez @ 2009 04 08, 11:28)
ar tai sumazina musu atsakomybe uz vaiku ateiti? ar tai, kad vaikai nepriklauso mums, reiskia, kad musu elgesys neturi jiems itakos? ar uzauge ir iseje is namu vaikai jau mums nebe vaikai, o mes - ne ju motinos?
Tai apie atsakomybe kalbam apie vaiku ateiti, ar apie nemaitinima
