QUOTE(*GAILĖ* @ 2009 04 09, 11:47)
ne, nenoriu taip pasakyt. ir nesakau taip
na matai, tavo pavyzdys labai klasikinis. tu tiesiog neišlaukei tų 3 mėn, kai žindymo režimas susireguliuoja, vaikas išmoksta efektyviai ir greitai pavalgyt. pačioj pradžioj daug kam yra nelengva. bet tai greitai praeina. pačioj pradžioj daugelis mažylių ilgai ir lėtai valgo. juk jie dar neseniai buvo pilvely, visada su mama. natūralu, kad nenori taip greit atsiskirt nuo jos kūno. matai, vaikas žįsdamas ne tik pasisotina, bet ir patenkina fizinio artumo poreikį. su laiku to artumo jiems reikia vis mažiau
šiaip kuo toliau tuo labiau įsitikinu, kad dauguma tų "nenorų" yra tiesiog informacijos stokos pasekmė. kai mama iš anksto žino, kad taip gali būt, kad tai baigsis. kad po kiek laiko viskas susitvarkys. kai iš anksto žino, ką daryt su užklumpančiais sunkumais, jienai tiesiog ramiau į viską reaguoja. nepanikuoja, nes žino, kas toliau seks.
Nuo pirmu saremiu iki dabar labai ramiai i viska reaguoju, ir nebuvo jokios panikos ir problemu, kol zinde.Nei sesutes nei daktares neturejo ko patart, nes viskas buvo ir tebera aiskiau nei aisku.Taigi nenoras su zindymo problemomis neturi nieko bendro (mano atveju).
O fizinis artumas priklauso netik nuo to ar zindai ar ne.Kai kurios mamos cia rase, kad zindydamos gali skaityti, "sedeti" forume ir dar visokiais reikalais uzsiiminet.Man maitinant, kad ir is buteliuko,neiseina netgi TV paziuret, nes tuo metu as glaudziu savo SIURBELIUKE ir su ja bendrauju,o daznai buna, kad dar ir vyras mus abi apkabina, ir sunus prie sono prisiglaudzia, taigi zindymas cia niekuo detas.
