QUOTE(ingakalnis @ 2009 02 09, 08:50)
Tavo postai yra lėkšti.
Kai patirsi, o to labai nelinkiu, artimo žmogaus netekties galėsi sau pritaikyti kad per tokią kokia esi tu, kokia esi tu jei sugebi nepastebėti kad jaunas žmogus tyliai ruošiasi arba netikėtai išeina - linkiu to nepatirti - ojei kartais teks, pagalvosi kitą syki prieš rašydama ir kaldindama.
Esi labai jauna ir kartais iš tavo postų veržiasi toks jaunatviškas maximalizmas.
Pastebėti visada galima, tik klausimas, ar nori. Aš asmeniškai nenorėjau. Pusbrolis man buvo vienas iš artimiausių žmonių, kartu augom ir begalę išdaigų iškrėtę esam. Pasirinkau jį prisiminti gyvą, laimingiausiomis drauge patirtomis akimirkomis. Nesijaučiu kalta dėl jo mirties, kad galvą pelenais visą gyvenimą barstyčiausi. Bet netektis buvo skaudi. Nemanau, kad jis nusižudydamas buvo savanaudis ir niekada nekaltinsiu dėl šito pasirinkimo - net ir mirusį aš jį tebemyliu kaip brolį. Galbūt tai aš buvau savaudė ir egoistė, kad nemačiau ir nenorėjau girdėti.
Būtų jo šeima nepasiturinti - būtų sakė aplinkiniai, kad galą pasidarė dėl skurdo.
Būtų turėjęs merginą - kad dėl nelaimingos meilės.
Butų sirgęs - kad dėl skausmo baimės.
Dabar priežastis būtų KRIZĖ.
Kadangi visos išvardintos priežastys netiko - tada prie karsto susirinkę nusprendė, kad tiesiog vaikinas buvo pernelyg jautrus, o tokiems tarp normalių žmonių ne vieta. Tai ir gerai padarė.
QUOTE(pikkolo @ 2009 02 09, 10:04)
Na Lietuva iki šiol pirmavo Europoje savižudybių skaičiumi, tad krizė manau čia ne prie ko. Tiesiog dabar viską sieja su krize. Žmonės nesižudo šiaip sau, ir kiekvienam jo išgyvenimai yra tarsi pasaulinė krizė. Tie patys išgyvenimai žmogų gali apnikti ir nesant ekonominei krizei šalyje. Tiesiog kol patys tiesiogiai nesusiduriam su tuo, atrodo, kad ir savižudybių nėra. Jau teko palaidoti ne vieno klasioko ar pažįstamo tėvą ar mamą, kurie nusižudė. Ir atrodė, kad nei vienas iš jų neturėjo dėl ko žudytis. Tai kas mum atrodo nereikšminga, kitam gali būti pasaulio pabaiga.
Visiškai sutinku
