QUOTE(kokonas @ 2009 04 09, 16:50)

Savo gyvenimėly esu turėjusi kokį 100 vočių.Būdavo visur:ant subinės, veido, rankų, kojų ,pažastyse. Ko tik aš negėriau, žolių visokių, valgydavau mieles pokeliais, niekas nepadėjo.Beje tai buvo paauglystėje.Padėjo kraujo perpylimas, kai iš subinės į ranką suleidžia ar tai atvirkščiai dabar jau neatsimenu, tik prisimenu, kad darė 5 kartus.
Dabar galvoju, kad tai susiję su kokia nors infekcija kraujyje.Man asmeniškai pastoviai randa kraujyje auksinį stafilokoką.Pageriu vaistų, nėra, po kiek laiko vėl atsiranda.Ačiū dievui, kad vaikams tokios "laimės "neperdaviau, kaip čia kažkas rašė, būdavo, kad nei sėdėt nei gulėt negalėdavau, o ,kai ant veido atsirasdavo, tai į lauką gėda būdavo išeit.Man niekada vočių nepjovė, aš mirkydavau kur galima druskos šiltam tirpale, dėdavau tais laikais " višnevskio tepalą ", ačiū dievui randų neturiu, nors tada ilgai būdavo violetinės dėmės su " duobėm", bet dabar tikrai net pati nerandu tų vitų, dar atsimenu nuo skausmo dėdavau degtinės kompresus, palaikydavau kokį pusvalandį ar valandą.
Gelbėkite - puola votys!
Dėl sunkių gyvenimo sąlygų, peršalimo, nevitaminingo maisto, švaros ir higienos stokos nuo senų senovės buvo paplitusios pūlingos odos ligos votys. Manyta, kad votys atsiranda nuo šunų žargstymo. Tuo metu tikslių vočių atsiradimo priežasčių bei jų gydymo metodų nežinota. Dėl ko dažniausiai atsiranda vočių ir kaip jas gydyti, konsultuoja Utenos ir Anykščių Pirminės sveikatos priežiūros centruose dirbantis gydytojas dermatologas Juozas Valatka.
Votys tai infekcinės įvairių mikrobų sukeltos ligos, pažeidžiančios odą, jos raukšles ir priedus: plaukų folikulus, prakaito liaukas. Kai dažniausiai pažeidžiami odos priedai, diagnozuojami tokie negalavimai, kaip furunkulas (šunvotė), karbunkulas (piktvotė), prakaito liaukų votys (hidradenitas), furunkuliozė. Patogeniniai mikroorganizmai sukelia pirminį (atsirandantį ant prieš tai buvusios sveikos odos) ir antrinį (atsirandantį ant pažeistos odos) pūlingą uždegimą. Dažniausiai pirminį uždegimą sukelia auksinis stafilokokas bei b-hemolizinis streptokokas. Tačiau pūlingoms ligoms atsirasti svarbūs ir šie veiksniai: pažeistas odos vientisumas, nusilpęs organizmas, vitaminų trūkumas (ypač A, C, B grupės), prasta mityba, higienos reikalavimų nesilaikymas.
Dažniausiai pasitaikančios votys
Furunkulas (šunvotė) tai plauko maišelio ir aplinkinių audinių uždegimas. Susidaro iš folikulitų, kai jie plinta gilyn. Susiformuoja paraudę žirnio dydžio bei didesni skausmingi mazgai, kurių centre susiformuoja pustulė su nekroziniu geluoniu. Šunvotei trūkus, išteka pūlių, uždegimas pamažu rimsta, pažeista vieta sugyja, lieka randas. Dažniausiai atsiranda sprando, kaklo, juosmens, galūnių srityse. Labai skausmingas ausyse, lytinių organų srityse ir ypač pavojingas veido srityje. Ypač pažeidžiamas trikampis tarp nosies, burnos kampo ir viršutinės lūpos vidurio. Veido šunvotės pablogina bendrą savijautą: atsiranda karščiavimas, limfmazgių padidėjimas.
Karbunkulas (piktvotė) atsiranda susiliejus keliems furunkulams. Susidaro didelis rausvai mėlynas odos ir poodžio sukietėjimas, kurio centre yra keletas nekrozinių geluonių, o, jiems susiliejus, susidaro opa, kartais siekianti net iki delno dydžio. Uždegimas apima limfagysles, kartais ir sritinius limfmazgius, todėl vargina karščiavimas su šaltkrėčiu ir stiprūs galvos skausmai. Veido karbunkulų būna retai.
Prakaito liaukų votys (hidradenitas) dažniau pasireiškia moterims pažastų, krūtų spenelių, lytinių organų srityse. Palankias sąlygas sudaro padidėjęs prakaitavimas, švaros stoka, depiliacija. Po oda matomas nedidelis kietas skausmingas mazgas, kuris vėliau suminkštėja. Dar vėliau atsiranda daugiau mazgų. Oda parausta, atsiveria angelės, iš kurių teka pūliai.
Furunkuliozė tai vočių išplitimas visame kūno paviršiuje arba įvairiose kūno dalyse. Tai rodo sumažėjusį organizmo atsparumą, bendrą išsekimą. Sveikam žmogui gali atsirasti dėl blogų higienos sąlygų. Dažniausiai serga alkoholikai, diabetikai (nekoreguojant diabeto), badaujantieji.
Svarbu laiku kreiptis į gydytoją
Pastebėjus pirmuosius vočių požymius, neužsiimti savigyda ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes gali atsirasti komplikacijų: meningitas, limfadenitas, kraujo užkrėtimas, įvairių organų abscesų. Lūpų furunkulas pavojingas, nes gali sukelti sinusų trombozę, smegenų bazės abscesą ir pūlingą meningitą. Išplitus infekcijai kraujo bei limfos takais, gali išsivystyti artritas ar osteomielitas.
Gydant votis svarbiausia yra pašalinti priežastis
Sergant giliosiomis votimis (furunkulu, karbunkulu, hidradenitu), svarbu pažeistai vietai suteikti ramybę. Votis galima sausai pašildyti, uždėti minkštinamąjį kompresą, užtepti ichtiolo ar terpentino tepalo, kuris nuskausmina ir gydo uždegimus. Veiksmingai vočių gijimą veikia tepalai, kurių sudėtyje yra beržų deguto, kseroformo. Nuo jų priklauso preparato poveikis. Votis galima gydyti ir cinko pasta bei 2 proc. jodo tirpalu. Oda aplink votis valoma salicilo spiritu.
Nepatartina naudoti pleistro, degintis saulėje, valyti odos eteriniais aliejais, nes tai skatina uždegimą. Dažniausiai ligoniui skiriama plataus veikimo spektro (atlikus antibiotikogramą) antibiotikų. Taip pat skiriama imuninių preparatų, vitaminų.
Esant sunkiems bendriniams požymiams, reikalinga operacija.
Gydant votis svarbiausia yra pašalinti priežastis. Kiekvieną, kam išsivystė pūlingos odos ligos, reikia patikrinti, ar neserga diabetu. Vočių atsiradimas gali būti vienas kitų ligų ar organizmo išsekimo simptomų.
Jei furunkuliozė išsivystė dėl badavimo, skiriamas reabilitacinis gydymas bendrai būklei pagerinti, vitaminingas maistas.
Patarimai
Pastebėjus kylančią votį, geriausia kreiptis į gydytoją, ypač jei votis iškilo ant veido. Atsiradusio pūlinio nereikėtų spaudyti patiems, nes galima susilaukti didesnio rando ar pūlinio susidarymo, kuris atsiranda užkratui sklindant gilyn po oda.
Jei vočių yra daug ar jos dažnai kyla, reiktų patikrinti cukraus kiekį kraujyje, pasidaryti bendrą kraujo tyrimą.
Svarbu ir asmens higiena: reikia dažnai keisti apatinius baltinius ir patalynę, dezinfekuoti vonias, tualeto dangčius ir kita.
Esant votims barzdos, galvos ar sprando srityse, draudžiama tose vietose depiliuoti plaukus.
Geriau praustis po dušu, o ne karštoje vonioje. Prausiantis naudoti baktericidinius muilus.
Kuo mažiau traumuoti pažeistą odą, vilkėti kuo laisvesnius ir natūralaus pluošto drabužius, kad oda kvėpuotų ir būtų kuo mažiau dirginama.
Sumažinti fizinį krūvį, kad organizmas kuo mažiau prakaituotų ir kuo mažiau traumuotų pažeistą odą.
Liaudies medicina
Ramunėlės
2 valg. šaukštai ramunėlių žiedų užpilami 70 proc. spirito, kol apsems. Užpilas 7 paras palaikomas tamsioje vietoje. Juo tepamos pūlingos vietos.
Dagilis
2 arb. šaukšteliai dagilio žolės užpilami stikline verdančio vandens, palaikoma, kol prisitrauks, tada nukošiama. Šiltos išspaudos ant furunkulo dedamos kaip pavilgai.
Beržas
Sumaišomi 6 valg. šaukštai medaus ir 3 valg. šaukštai beržo pumpurų miltelių, kol susidarys klampi vienalytė masė. Jei medus skystas, miltelių kiekį galima padidinti. Gauti paplotėliai dedami ant furunkulo po tvarsčiu ir keičiami kas 34 valandas.
Svogūnas ir bulvėPrie furunkulo pridedamas atskirai keptas svogūnas ir kepta bulvė, kad greičiau subręstų.
Parengė Inga Markūnaitė