Išpažintis prieš vestuves

draugas ėjo, prisipažino, kad gyvena su manim, išrišimo negavo.
o jei nutylėt, tai kam tada išvsi eit.

o taip pats kunigas sake? Nes as tai kazkaip netikiu. Kiek girdejau (tikybos mokytoja dar mokykloj pasakojo), tai net uz nuzudyma galima atleisti. Tik eilinis kunigas negali atleisti pasikesinimo i popieziu(tik pats popiezius gali atleist tai), kunigui sugriesinus su moterim ir dar kazko, bet tikrai ne gyvenimo susimetus


nei viena. Nes jei NUOSIRDZIAI gailetusi, tai tiesiog nebutu "susimetus".


kai kurie zmones sekmadieniais dirba. Ir neisivaizduoju, kaip imanoma normaliam eiliniam zmogui VISA diena dievui paskirt? Gi jei tai moteris, tai bent jau valgyt seimai reikia padaryt, o tada jau laikas is dievulio atimamas

Tuokiausi baznycioje, ispazinties nejau. As netikinti ir banzycioje tuoktis nenorejau, baisiai norejo vyras baznytines santuokos. teko nusileisti. Bet ir pats išpažinties nėjo

Neatleisti už gyvenimą susimetus negali.

Krikščioniškas tikėjas būtent ir pagrįstas atgailair nuodėmių atleidimu, jeigu pripažįsti nuodemę ir už ją atgailauji, tau privalo atleisti.

Krikščioniškasis atlaidumas, aš ir manau, kad negali neatleisti tokios "nuodėmės".
Verdi šeimai cepelinus ir mintyse maldelę šneki. Multitasking
O jei platesne prasme, tai religija, yra teisingos santvarkos nešėja. Netgi drįsčiau teigti, kad jei iki šiol nebūtų religijos,visuomenei savaime jos prireiktų ir ji atsirastų . Religija moko elgtis dorai, būti atlaidžiam, skatina nenusidėti, bet jei išėjai iš doro kelio - padeda į jį grįžti ir t.t. ir pan. Juk visi 10 dievo įsakymų yra paprasčiausios taisyklės kaip visuomenei gyventi geresnėje santvarkoje.. Taip ir sekmadieninis poilsis, tai tam tikra prasme bandymas "pareguliuoti" darbo ir poilsio rėžimą, reikia dienos per savaitę pailsėti nuo visų rūpesčių/darbų ir skatinama laiko skirti tik sau, šeimai, žinoma krikščionybė skatina skirti laiko ir maldai, bažnyčiai ir pan. Tikriausiai tam ir buvo šis dievo įsakymas.. Turbūt net davatkos neskiria visos dienos galvodamos apie dievą pagaliau ne tame juk ir prasmė..

Papildyta:

Mes eisime išpažinties, bet kažkaip nežinau.. Aš tokia nuosaiki krikščionė, šitu dalyku, kaip kad nuodėmių išpažinimu krikščioniškoje religijoje aš abejoju. Tiksliau nemanau kad garsiai (na pašnibždomis) pasakius jas kunigui ir gailintis ir bekalbant poterius jos išnyksta. Manau svarbiausias momentas suprasti, kad negerai pasielgei, tą pripažinti ir nutarti daugiau taip nesielgti. Visa tai žmogaus sąžinės reikalas, užtat aš ir kažkaip neinu išpažinties, nelabai pamenu net kada buvau, nei ką ten sakyti tiksliai.. Tai nežinau kaip čia seksis man tas nuodėmes išpažint prieš santuoką

Pritariu Tendrei. Mes irgi tuoksimės bažnyčioje. Manau, reikės nueiti išpažinties, bet jei atvirai, nuo mokyklos laikų jos nebuvau. esu tikinti, bet su Dievu palaikau daugiau asmeninį ryšį, bet tarpininko (kunigo), tai nežinau.. Aš kažkaip irgi, manau, kad svarbiau pripažinti, suvokti savo nuodėme ir padaryti išvadas...

tuokiantis katalikiškoje bažnyčioje, reikėtų priimti jos mokymą.
o jei bendraujat su D be tarpininko, tai kam jums jis tada tuoktuvių metu? nueikit į metrikaciją, o paskui (arba prieš tai) kad ir pievoj be jokių tarpininkų priesiekit vienas kitam D akivaizdoje.

bet tai arba realiai neigyvendinama, arba tera saves (?) ar dievo apgaudinejimas. Na, kad ir MELAVAU. Zinau, kad negerai, kad nuodeme, gaila del to (arba ne, juk pripazinkim, kartais tikrai negaila). Na, ir dabar, taip atvirai, ranka prideje prie sirdies, pasakykit visos, kad tikrai jau tikrai, niekada niekada, ligi gyvos galvos nemeluosim. Galit? Ne. Netgi negalim garantot, kad nepameluosim niekam nieko viena savaite (ne, vyro nera namuose, pavelavau, nes kamstis kelyje). Tai ar galim gailetis uz tokia nuodeme ir zinoti, kad daugiau taip nesielgsim? Gi elgsimies!


del sito tai as pritariu Kitaip viskas labai jau apsimestinai atrodo: va dabar man tarpininkas nereikalingas, o va dabar tai jau reikia/noriu.

Nežinau ar čia man atrašėte ar Gurmanitai. Taip, sutinku, kad reiktų priimti mokymą. Kiekvieno žmogaus santykis su religija yra vis kintantis. Kunigas, pas kurį tuoksimės, vienų sekmadieninių mišių metu labai gerai papasakojo, koks gali būti kintantis ryšys su Dievu, kaip net ir žmonės manantys, kad yra uolūs krikščioniai dažnai klysta manydami vienaip ar kitaip apie tam tikras religijos mokymo momentus, ar netgi krikščionybės sukurtas tradicijas. Kiekvieno ryšys su Dievu, supratimas, priėmimas ar poreikiai (jei taip galima išsireikšti) yra skirtingi ir nėra kažkokio "netinkamo" ryšio su Dievu, arba vienintelio teisingo ryšio. Nesakau, kad man bendraujant su Dievu, visai nereikia kunigo ir bažnyčios, antraip išvis ten nesilankyčiau ir nesituokčiau. Abu norim tuoktis bažnyčioje ir būtent toje kurią pasirinkom ir pas būtent tą kunigą, labai laukiu ceremonijos
O dėl išpažinties, pastaraisiais keliais metais man buvo priimtiniau neiti išpažinties pas kunigą, kuriam pasakius nepriklausomai nuo nuodėmių pobūdžio ar dažnumo vis vien girdimas atsakymas "sukalbėk 5sveika marija, 5tėve mūsų", na arba ne šis šablonas, bet atmestinas panašus var. Neinu, kaip jau sakiau esu nuosaiki krikščionė. Bet manau nueisiu išpažinties prieš vestuves pas kunigą, kuris mus tuoks, tik reiks pasižiūrėti kaip ten ką sakyti, nes primiršau.
Papildyta:

Vat dėl šito sutinku Tokios nuodėmės kaip "melavau", kartais būna tikrai to gailimasi, kartais gi iš tikro ne taip ir labai.. Be to tikriausiai visi žino, kad dar nors kartą gyvenime pameluos, ar aplinkybės privers, ar bus lengviau išsisukti iš situacijos, ar specialiai, suplanuotai taip pasielgs..

Gyventi kartu pries santuoka nera didesne nuodeme negu intymus santykiai pries ja.

Kai Dievas ir tikejimas priimamas kaip rutina ir taisykliu kratinys, gaunasi situacijos, kuriuose randi begales pasiteisinimu, kad tik nedaryti.

Leksa, del to sekmadienio paskirto maldai as paklausiau todel, kad problemos autore pernelyg susikoncentravo i viena punkta. Teorine prasme, nusizengimas bet kuriam is 10 isakymu yra sunki nuodeme, ne tik sestasis - nepaleistuvauk. Taigi pasakyti "gyvenu susimetus" nera didesne nuodeme negu pasakyti "nesilankau kiekviena sekmadieni Misiose".

Susitaikymo sakramentas yra pagristas nuolankumu ir atgaila.

tikrai nesikabineju, bet idomu o tai kodel ir ar tikrai neit sekmadieniais i misias yra nuodeme??? Nes man tai kazkaip atrodo, kad ne nuodeme. Gi kokiam isakymui nusizengiama? Svesti sekmadieni,taigi neparasyta, kad sventimas tai tik misios man regis tai kunigai susigalvojo, kad zmones priverst i baznytcia kuo dazniau eit ir pinigus aukot, nes kitaip kaip gi priprasysi, kai prievoles baznyciai seniai panaikintos

Lygiai taip pat galima prisianalizuoti, kad pats Dievas nesake, jog mylejimasis su zmogumi, kuriam tuoj duosi santuokos izadus yra paleistuvavimas.
Man tai gali atrodyti nenuodeme, kaip kad jums sekmadienio nesventimas neeinant i misias.

Nezinau, nei kodel, nei ar tikrai, tiesiog diskutavau su vienu kunigu apie tas didziasias nuodemes, uz kurias teoriskai Baznycia galetu neduoti isrisimo - tai nusizengimas bet kuriam is Dievo isakymu. Pasikartosiu - teoriskai, tai nereiskia kad as sakau, jog taip ir yra ir juo labiau nekvescionuoju, ar tai teisinga ir neinterpretuoju.

kai jau duosi izadus, tada bus nepaleistuviavimas, o kol nedavei tai....