QUOTE(vobla @ 2005 02 03, 11:32)
Paskutiniu metu mano dideliausias galvos skausmas- mano pupos "polinkis į nudizmą"

tai, kad visą žiemą prabimbinėjo po namus basa- jau susitaikiau. Kojnėms ir tapkėms beliko tik liūdnai tūnoti pakampėse. Atrodė tarsi ją kojnės dusintų ar smaugtų. Pirmu reisu, grįžus iš lopšio nusitraukdavo viską kas tik ant kojų....Nebent vinimis prie padų ar klijais- gražiuoju niekaip....
O paskutiniu metu dar blogiau- kas pusvalandį išsirengia plikai ir varinėja, kol pradeda varvėt nosis ir baigias mano kantrybė....Aprengti tenka smurtiškai, cypiančią klykiančia, nes nu šąla vaikas. Rankos ledinės, sustirus visa... Kol aprengiu visiškai dasikalu, tai kokias dešimt minučių atgaudinėju kvapą, o po pusvalvandžio ir vėl nuogutėlė... nu nimagūūūūūū... Kaip elgtis su tokia plikinėtoja? Ar kiti dvimetinukai irgi mėgsta taip plikinėti?
palik ramybeje, tegul laksto plyka, kai truputi uz kokio pusvalanduko pasals ir zaisk ka nors taip pat stipriai, renk kaip zaidima, tada duodasi....maniske nuo pat pirmu dienu plyka, nieko - gyva, sveika, mes ja is viso maugliu vadiname:)), reikia pagauti momenta, kai vaiko dmesys nukreiptas i kitka....aisku man irgi besas ima, kai matau, kad snargliai zali, kosti, gerkle prarekta - o ji znaj nasich - nuoga kaip adomas ir ieva sau, ir begioja kaip is suriko nuotikiu, kaip indeen su ryksmais "gau, mama, gau,...isgauk momenta, man ati nevisada pavyksta, taip ir kovojame iki siol:))