As tikiu, kad Kevinukas diena supasi ant balto debeselio

nakti ziba mums graziausia zvaigzdele

ir tikiu, kad liudi, matydamas TEVELIU ir BROLIUKO skausma, bet jam paciam jau nebeskauda, jis sypsosi Danguj, kaip ir anksciau, mums taip gerai pazystama zavinga sypsenele

Kevinuk, tu liksi musu sirdyse ir mintyse

stiprybes Gabrieliuko seimai, artmiesiems...

mes liudime ir verkiame kartu