Labai tave suprantu ir tavo jausmus, pati esu panasioje situacijoje, tik problema buvo ne del alkogolio. Visu pirma teisiskai tu jam visiskai nieko neskolinga, joks teismas taves nepriverstu juo rupintis, nes turi irodymu kad jis tavimi nesirupino.
Pagal seimos kodeksa, tevas gali reikalauti islaikymo is vaiku esant 2 salygoms (kartu): tevas nedarbingas ir neturi lesu pragyvenimui. Kaip supratau jis turi kazkokia pensija ir kazkoki turta, tai pagal sias salygas jis negali pretenduoti i tavo pagalba. Net jei butu patenkintos abi salygos, jei vaikas irodo kad tevas juo nesirupino, tai teismas taip pat nepriteisia to islaikymo. Antra - jis turi globeja kuriam uzrasytas jo turtas, tai dabar jo teisine pareiga rupintis tavo tevu, ir cia negali buti jokiu klausimu.
Trecia - tu neturi galimybiu rupintis tevu: turi savo seima, mazameti vaika.
Jei tu apsiimsi visgi juo rupintis tai butu labai nelogiskas sprendimas, nes tau tikrai nepriklauso to daryti, plius sugandinsi gyvenyma sau ir savo vaikui bei sukelsi labai didele gresme savo seimai ir jos gerovei, nes kazin ar viras sutiks visa tai kenteti.
Tevu deja mes nepasirenkam, ot labai didelis jo darbas: nei jis tave gimde, nei auklejo nei islaikydavo. Tu jam NIEKO neskolinga! Tai jis tau skolingas, nes kai tave padare jis PRIVALO prisiimti atsakomybe uz bejege maza butybe, o siaip manau tokie tevai dar ir moraline zala turetu atlygint uz sugadinta vaikyste ir sunkias psichologines traumas.
Kad jis dabar tokioj padety tai tikrai ne tavo problema: pats taip gyveno, suauges zmogus, zinojo ka daro. Ne del pikto likimo jis tokioj padety atsidure o del savo paties valios is sprendimo, ir tu cia nieko deta, nenesi tu jokios atsakomybes uz suaugusio zmogaus sprendimus. O valstybe gi siulo savo sprendima: yra galimybe gyventi seneliu namuose arba uzrasyti savo turta ant treciojo asmens.
Del savijautos: tu tikrai neturetum jo prileist prie savo gyvenymo ir del jo sielvartauti ar blogai jaustis, taigi jei tau sunku, geriau pasitark su psihologu (cia tik imho o ne pasiulymas, nes as irgi panasiai sprendziu savo panasia problema), nes tavo polinkis pasiduoti spaudimui ir salygotas jo bjauriu elgesiu vaikysteje ir psihologinem traumom, del ko ir darosi taip sunku myleti, gerbti ir ginti save ir taip lengva pasiduoti tokiam juodam ir nesaziningam spaudimui. Pagalvok, bet koks kitas zmogus butu kuo toliau ji pasiuntes. O aplinkiniai jokie teisejai, normalus zmones tikrai supranta situacijos esme, o i besmegenius pletkininkus nekreipk demesio.
Stiprybes tau atlaikant savo pozicija! Nepasiduok jam ir neleisk vel sugadinti tau gyvenyma!