Sveikos, brangiosios
Aha, aš jau
ČIA... Šiandien pirmąkart kompiuterį įsijungiau, nes MB į darbą išvažiavo.
Abu pratinamės vienas prie kito vėl, kažkaip abiems nelengva suvokti, kad PAGALIAu tas atstumas dingo ir nei vienas iš mūsų nebeturės niekur išvažiuoti, kad nebereikės atsisveikinti, jokių skype ir msn... Žodžiu, gyvenimas pagaliau prasideda

Iškart po skrydžio, kai su MB parvažiavom namo ir jis atrakino duris, mane pasitiko krūva draugų [visus pažįstu], su šaltom ugnelėm.. Žodžiu, MB surengė
welcome party, prigamino krūvą patiekalų, pripirko tikro gero šampano, kelis tortus, kurie vis dar šaldytuve tebestovi

Vakar jau važiavom sporto salėn, nes abu buvom šiek tiek apsileidę per darbus ir mokslus, aplankėm jo tėvus, seses ir... iš prieglaudos pasiėmėm kūdikėlį katytę Lucy

Ją rado vos keturių dienų gatvėje, be mamytės, dabar jai nepilnos keturios savaitės, bet vis dar yra visai nykštukė, o dar ir peršalus

Tad nuolat girdom iš buteliuko, taip pat ir vaistų duodam, žodž, toks jausmas, lyg namie tikras naujagimis būtų

Viskas jai jau supirkta, tik tam viskas ji dar per maža yra..
o šiaip, viskas vis dar atrodo nerealu, net lagaminų dar neišsikroviau - sakiau, šiandien tai darysiu, jau būdama atsipalaidavus ir pailsėjus

Kažkuri klausė, ar įmanoma draugystė per atstumą, ir ką daryti su pavydu ir pasitikėjimu... Kad įmanoma - faktas, bet viskas priklauso nuo konkrečių žmonių ir charakterių... Tai, kas vieniems yra pasiekiama, kitiems yra nesuvokiama ir neįgyvendinama. Mes atstumą (Lietuva-Malta) įveikėm, mums jis truko metus. Pavydas ir pasitikėjimas? Vėlgi... nuo žmonių priklauso. Be pasitikėjimo toli nenukeliausi..
We can be better, LOVE is the ANSWER!