Kai skiria atstumas...

#1
Tokia temele jau buvo, bet uzdaryta, tad pabandysiu atidaryti nauja smile.gif

Man pirma karta tenka draugaut su vaikinu per atstuma, mus skiria 300 km. Tas atstumas neatrodo didelis, sedi i masina, 3 val ir jau vietoj smile.gif bet nera lengva ir vazinet kiekviena savaitgali tai vienam tai kitam, visgi kiekvienas turim kazkokus gyvenimus savuose miestuose, tai darbai uzpuola tai dar kas. Nesimatymo alikotarpiai sunkus, zinoma, kazkuo ir grazus, nes lauki susitikimu, be proto pasiilgsti... blush2.gif
Taciau ar tai turi ateiti? as manau, kad tikros meiles negali nugaleti niekas, net atstumas. Apie gyvenima kartu viename mieste dar nekalbam, na gal netycia kazkada juokais kalbejom. Sios temos pradet pirma nenoriu, laukiu iniciatyvos is jo puses smile.gif Ex, ta meile! wub.gif


Merginos, ar yra tokiu, kurios siuo metu draugaujat su vaikinu per atstuma? Kiek km jus skiria? Kaip sekasi istverti tuos nesimatymo laikotarpius?Ar kalbates apie ateiti?
O gal ispudziais pasidalins ir tos, kuriom sis etapas jau praeitis, ir dabar jau gyvenat vienam mieste, o gal jau ir seima esat? blush2.gif
Atsakyti
#2
Sveika smile.gif aš galiu pasidalinti šiokia tokia uskaupta patirtim šiuo klausimu smile.gif mus su MB skiria kiek mažiau nei jus, bet km kiekis įtakos didelės neturi manau.. Beje, galiu net pasakyt, kad tai jau antra mano draugystė per atstumą ax.gif su pirmuoju draugavom apie 2m., tačiau ne atstumas buvo skyrybų priežastis (be čia ne apie tai). Su dabartiniu MB draugaujam jau 3m. ir visą tą laiką gyvenam skirtinguose miestuose doh.gif Kartais apima didžiulis apmaudas, pyktis ir kas tik nori, kai taip norisi prisiglaust, bet nėra ir žinai, kad min. iki savaitės galo nebus... tačiau papyksti, pasinervuoji ir toliau gyveni ir lauki rolleyes.gif Gal būt mane palaiko tai, kad vasarą arba rudenį turėtume apsigyventi viename mieste, kartu. Apie tai kalbamės, bet nepradėjom svarstyt to po mėnesio ar pusmečio draugystės. Puikiai abu žinom, kad reikia užbaigti tai kas pradėta savuose miestuose, o tada jau thumbup.gif
Tverti sunku, bet tikrai įmanoma mirksiukas.gif Aišku, negaliu garantuoti, kad jei tom liūdnom akimirkom pasitaikęs būtų koks žavus vilioklis, nebūčiau suklupusi.. blush2.gif Bet kaip sakoma: per kančias į žvaigždes, o kantrbė - dorybė mirksiukas.gif
Atsakyti
#3
Mane su draugu skiria panašus atstumas kaip ir jus ax.gif Ne pirmi metai jau taip, bet per visą laiką buvom ir išsiskyrę. Dėl to paties atstumo... smile.gif bet paskui sugalvojom, kad draugauti per atstumą negerai, bet nedraugauti išvis dar negeriau biggrin.gif
Man labai sunku, jam ne taip. Nes aš visada noriu, kad kažkas būtų šalia ax.gif gal ne visada, bet tikrai dažniau nei jis yra dabar. Todėl ir pasinervinu, ir papykstu. Jei žinočiau, kad dar taip bus metus ar daugiau ir niekas nesikeis, tai labai pamąstyčiau ar verta tai tęsti. Dabar tikiuosi, kad liko koks pusmetis, ne daugiau... smile.gif
Visi aplink šneka, kad draugystė per atstumą neįmanoma, atsiranda daug žinančių (kurie nepažįsta jo asmeniškai), aiškinančių, kad jis tikrai turi kažką kitą ten. Bet į tokius reikia mažiau kreipti dėmesio 4u.gif nes tik nuo jūsų pačių viskas priklauso wink.gif
Atsakyti
#4
Pas mus beveik 2000 km biggrin.gif Jei būtų įmanoma susitikt savaitgaliais tai būtų neįtikėtinai gerai. Dabar užtenka ir karto per mėnesį. O po mėnesio jau būsim kartu, važiuoju gyventi pas jį wub.gif
Atsakyti
#5
QUOTE(cherry pie @ 2009 02 18, 13:13)
Pas mus beveik 2000 km biggrin.gif Jei būtų įmanoma susitikt savaitgaliais tai būtų neįtikėtinai gerai. Dabar užtenka ir karto per mėnesį. O po mėnesio jau būsim kartu, važiuoju gyventi pas jį wub.gif

Įsivaizduoju kaip stipriai lauki drinks_cheers.gif
Atsakyti
#6
pas mus atstumas 100 km buvo. Lygiai metus pravzinejom 4u.gif
Dabar jau kartu wub.gif ..tik vat klausimu ir svarstymu buvo, kuri miesta pasirinkt.
na bet gavosi visai gerai thumbup.gif
Atsakyti
#7
Kaip smagu, sutikt tokiu pat optimistiskai nusiteikusiu 4u.gif
As tikiu musu ateitim, aisku per daug visko ateiciai ismokau neuzkrauti, pries tai gyvenau su vaikinu 3.5 metu kartu, tai viskas pas mus budavo "rytoj, kitais metais, veliau, vasara ir t.t., bet kada tik ne dabar" . Dabar as gyvenu tik sia diena, is tiesu atstumas tik darlabiau ismoke mane vertint tai ka turiu smile.gif
Nuostabu vaikina, jkurio tikrai nenoriu prarast smile.gif Aisku, kai pagalvoji, kad kiti zmones gyvena ir kai skiria tukstanciai km, neatrodo taip baisu smile.gif Gerai, kad yra mobilusis rysys lotuliukas.gif dekoju tam, kas ji sugalvojo lotuliukas.gif
Mes dar tik kelis menesius kartu, viskas taip netiketa, ir isimylejom is pirmo zvilgsnio... netycia blush2.gif

Tik pastebejau, kad atsirado nemazai zmoniu is salies, kurie vis nori teigti, kad tokia draugyste neimanoma. Arba, imanoma, bet visvien kazkuris eis i kaire. Absurdas, atstumas cia niekuo detas tikrai.
As tikiu ir tikiuosi ne vienintele tokia 4u.gif



Papildyta:
QUOTE(cherry pie @ 2009 02 18, 13:13)
Pas mus beveik 2000 km biggrin.gif Jei būtų įmanoma susitikt savaitgaliais tai būtų neįtikėtinai gerai. Dabar užtenka ir karto per mėnesį. O po mėnesio jau būsim kartu, važiuoju gyventi pas jį wub.gif



Nerealu!!! Labai uz jus dziaugiuosi 4u.gif ir truputuka pavydziu, bet nepiktai blush2.gif
Atsakyti
#8
bent jau as daugiau draugysciu per atstuma netoleruoju.. ax.gif ax.gif
bent jau man su tokiomis nepasiseke.. ax.gif ax.gif
o dabar net nenoreciau net prasidet su tokiomis... blush2.gif
Atsakyti
#9
na teko du kartus draugauti per atstuma ir abu kartus jis tik pakenke.. schmoll.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo undi: 18 vasario 2009 - 15:04
#10
As kolkas netikiu, kad galima kaltinti tik atstuma. Juk poros skiriasi ir vienam mieste ir vienuose namuose gyvendamos ir pan.
Labai gera viena forumiete kazkur pasake : "stiprius santykius atstumas sustiprina, o silpnus numarina" smile.gif

Atsakyti
#11
Kartais aplinkybes susiklosto taip, kad kitos iseities nera, ir tenka buti ganetinai toli vienas nuo kito. Vis delto tai yra laikina ir neturetu buti labai didele kliutis bendrai ateiciai. Jau daugiau nei metus gyvename kas antro savaitgalio susitikimu nuotaikomis. Aisku, man, kaip ir pridera, daznai pritruksta kantrybes ir, kai buna sunku, pyktis ima, bet ilgainiui viskas praeina... ax.gif
taip sakant, meile nugali viska wub.gif
Atsakyti
#12
mus irgi skiria atstumas, ne baisiai didelis, bt visgi yra galas kelio ir tai tik del jo darbo reikalu. savaitgaliais grizta, nes visai jam nera malonumo svetimam mieste, o tuo labiau ir salyje sedeti. is pradziu buvo laaabai sunku, jau sekmadienio vakare uzklupdavo depresiskos mintys apie jo isvykima, islydedama apsiverkdavau, buvo ir nesutarimu ivairiausiu. dabar viskas kiek lengviau, apsipratom, nors pasiilgstam ne ka maziau, bet puikiai suprantu, kad kuri laika taip dar bus ir nieko cia negaliu padaryti.
Atsakyti