Spalio 18 dieną, po maždaug pusmečio trukusio susirašinėjimo ir daugybės skambučių, Lietuvos Respublikos prezidentūra pagaliau teikėsi priimti Akmenės gyventoją Benediktą Švažą. Iš kito Lietuvos krašto į sostinę vyras atvyko turėdamas vieną, nelabai smagų, tikslą - grąžinti prezidentūrai kadaise už nuopelnus Tėvynei gautą Sausio 13-osios atminimo medalį.
Kai 1991 metais skubėjome prie parlamento, negalvojome nei apie apdovanojimus, nei apie kažkokį atlygį. Visi puikiai supratome, kad jaunutei, tik ką atkurtai Lietuvos valstybei kyla pavojus, ir mūsų, čia gyvenančių pareiga yra ją apginti.
Tikėjome, kad savo sveikata ir gyvybe rizikuojame tam, kad sukurtume geresnį gyvenimą savo vaikams ir anūkams. Tam, kad patys galėtume kurti tokią Lietuvą, kur gera būtų visiems, o ne tik saujelei nomenklatūrininkų. Kur visi būtų lygūs prieš įstatymą, o teismai nesivadovautų Džordžo Orvelo Gyvulių ūkyje" aprašytais principais.
Svajojome apie klestinčią ir gražėjančią savo gimtinę, o ką šiandien turime? Valdininkų ir teisėsaugos savivalę, naikinamą kraštą, žlugdomą ekonomiką ir nuo savo žemės varomus žmones" - nuomonę išsakė vyras.
galetu aisku kokius tai mokescius padaryti, jei bute nori lailkyti, ak drimtia pagalvotu ar verta, nei suo nei kate tirkai ne tie gyvunai, kad bute juos uzdarius galima butu laikyti...
o del grandiniu tai is vis patyliu, nezinau kaip dar vis tai legalu?
