Lutuke, mano atveju iš šeimos pažiūros. Na, jų griaučiai. Visada buvo nemeilė SSRS ir rusijai. Seneliai, tėvai taip matė ir aplinka supanti +-.
O mano asmeniškai susikurta, nes aš atskiras žmogus, kuris sugeba mastyti. Istorijos, politologas studijavimas, domėjimasis įvykiais pasaulyje ir smegenų naudojimas.
Aš 13 m kai buvau ,kai mama ten džiūgavo del Nepriklausomybės, jos klausinėjau, o kas bus kitaip, ko tu džiaugiesi, kas iš tos nepriklausomybės. Ji realiai negalėjo paaiškint, o aš tada pamačiau masiškai užzombintus žmones, tik žinoma iki galo to tada nesupratau, bet klausimų daug kilo.
Ir kokia buvau teisi. Man taip absurdiškai jau tada atrodė visas tas džiūgavimas žmonių. Tėtis gi bego mieste ten saugoti nuo rusų tu visu svarbių pastatų. Mama paskui konservatorių partijai priklausė pradžioje, dabar kai akys atsivėrė pakeliavus po pasaulį.
O aš jau 13 jutau, kad tai melas. Turiu tokį talentą jausti melą.





