Jetau, kai SM skaitau su mamos komentarais - tai juokingiau nebūna.
- mano mama irgi inžinierė, jos KPI laikais skaičiavimo technikos. Viena iš įspūdingiausių mano vaikystės foto: aš pas mamą darbe Kauno pluošte., kur ji skaičiavimo centre dirba: - kompas pusės salės.
- mano tėtis buvo geras dantų technikas, o jo tėvas nutrijas augino

Nevargom. Bet istoriją žinom.
- man diedukas viską iš
dolėrinės pirko. Ypač čekiškas basutes - jam patikdavo, kad minkšta man būtų.
- mano mama puikiai siuvo ir mezgė. Nidoj, ten mūsų giminės ir iš Vokietijos, kur mėnesį ir daugiau poilsiaudavom, mama vis nuo tetos, kuri turėjo daug Burdu ir t.t. madų žurnalų iš VDR, kai retas kas Sovietų sąjungoj tokių turėjo, kruopščiai "nusipaišydavo" siuvinių schemas, mezgimo kryžiukais smulkiai nusikopijuodavo mezgimo schemas (megztinių, kostiumėlių, suknelių). Oi, tada būdavo: kur gaut gerų siūlų? Medžiagos. Kaune stebuklinga vieta buvo "Reda".
- aš atrodžiau puikiai. Mano mano mamos megztus kostiumėlius ir po 30 metų atsimena mano studijų draugės. Ir siūtas tik man striukes ir "tašes" - tiksliai pagal Burdos schemas.
BET. Ir mama, ir aš, ir visi kas gėrėjosi mano mamos darbais, gi suprato, kokioje izoliacinėje atskyryje tada gyvenom. Ir graudžiai dėl to juokavo.
Tai vat. Ir apvare galima gražiai ir padoriai gyventi, jei esi padorus žmogus.