QUOTE(IDOMUCIA @ 2022 11 15, 23:52)
As kai buvau jau nelabai mazhas tai sapnavau, kad kazkas ispejo, kad tuoj numes atomine bomba ir liepe begti.
As begau bet toli nespejau.
Dar, kai vaziuodavom Kaune i Laisves aleja, tai jausdavausi blogai, nes sake, kad ant Kauno HES gali numesti atomine ir visa Kauna uztvindys. Tai kai autobusas pasikeldavo i Zhaliakalni jau geriau jausdvausi.
Kaune jau negyvenu, tai manau nera didelio pavojaus, bet i Vilniu vazhiuot baisoka
tai čia turbūt tada, kai aš visai maža buvau. Irgi nugirdau kažką apie bombą, kad tipo Reiganas numes. Taip gi mums sakydavo, kad Amerika priešas. Tai irgi sapnavau, kad mane ir tėvus 'bomba' (sviedinys kaip iš patrankos) vaikosi, o mes bėgiojam
Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2022 11 16, 00:05)
O del neigiamu patirciu, yra zymiai didesne tikimybe jas patirti, kai augi dirbtinese silnaminese salygose.
Zinant pacios gebejima suprasti teksta, uzbegu ivykiams uz akiu. Ne siltnamines salygos - tai nereiskia kad reikia vaika auginti asocialioje, ji traumuojancioje aplinkoe. Su vaiku reikia kalbeti apie viska, ypac jei ji tie klausimai domina, jis uzduoda klausimus. Neatsakysi tu, atsakys kiti. Jei atsakydama, aiskindama atsizvelgsi i savo vaiko psichologini pasiruosima, tai svetimi vargu ar varginsis rinkti zodzius, delioti suprantamai mintis, taip gali traumuoti, ir dar baisiau suteikti klaidinancia informacijos interpretacija, kuri ne ka maziau zalinga nei tiesa, netinkamai pateikta. Dazniausiai trauma net ne tiesa, o jos interpretacijos.
Mane tokie veiksniai neitakojo, nei vaikysteje nei dabar. Esu rami kaip belgas. Bus problema spresiu. Taip gyvenu visada, bent jau man pasiteisino.
Klausykit, kas darosi su internetu, ar cia man nepavyskta is pirmo karto iterpti atsakymo...
čia pritariu
gyvenimas toks, kad nepabėgsi nuo blogio, jis visada šalia
tai geriau, kai vaikai žino, kad visaip gali būti