Kaip tu rasai, kad mol ojojoj kokie stiprus dvasiskai anie buva, kiekos ty jų visi tep bijoja. ..O reikieja tik iskirsti azuolus ir dinga anie, dinga visas mocnums, visa jiiegá. Kūty taisna anie pasdarie su visam silpnì.
kiek man žinoma, tai dalis susižavėjo naujovėmis. Tai natūralu žmonėms. Žmonės vis ieško kažko naujo. O kiti sau kaip šventė senas šventes taip šventė. Juk ir šiai dienai ne visi krikštyti. Daug kas nevaikšto į bažnyčias, nesimeldžia. Be to žmones labai lengva nupirkti su prabanga, didžiulėmis bažnyčiomis, gražia, galinga vargonų muzika ir pan. Visi karai dėl aukso, todėl kas auksu žiba, tas ir paperka. Mes visi Drakonai. Pagonių Dievams to nereikia. Užtenka gamtos. Ir iš pirmo žvilgsnio jie tada gali pasirodyti kažkokie prastesni. Be to, tikriausiai ne kiekvienam paprastam, negudriam kaimiečiui Dievai ir atsiveria. Ne kiekvienas gi tampa kunigu, žyniu ar dar kokiu dvasiniu vadovu. Tai paprastus kaimiečius bet kokios valdžios ir religijos gali vystyti kaip nori. Jie prisitaikėliai