Taip, visa diena šiandien taip eina: pasikalbam su kolegom, paskaitau kokią info ir tikrai ašaros tarpais rieda. Ir tikrai bendras fonas toks, su kuo tik pasikalbi. Paaukojau kažkiek Ukrainai. Ką daugiau galiu...Pasirašinėjau su draugais kitose šalyse. Savo kolegės labai prorusiškos moters dar nemačiau. Pamenu prasidėjus 2014 įvykiams ji nustebusi mums sakė-nu nėra juk rusų karių ten, nėra! Dabar nesu tikra ar noriu išgirsti ką ji mano.
Aš pakalbėjau su vaiku, papostinau psichologės straipsnį kaip nepanikuot, na ir visur bandau tą žinią skleist, kad būt išvien o tai organizacijai irgi pervedžiau.