Ar visi išgyvensime krizę...

Užsinorėjai valgyti, nuėjai į parduotuvę ir nusipirkai... Bet pamėginkime įsivaizduoti, kad vieną dieną visos parduotuvės uždarytos… Įprastinė reakciją – nepasitenkinimas ir agresyvus reikalavimas paaiškinti kas čia dabar darosi!? Kai “dašils“, kad tai prie ko mes per daug metų pripratome šiandien pasikeitė, tuomet atsiras antras klausimas: ką dabar daryti!?
Pripratimas atsiranda nepastebimai. Žiemą radiatoriai namuose privalo būti šilti, atsukus krano čiaupą privalo bėgti karštas vanduo, paspaudus elektros jungiklį privalo užsidegti šviesa, atsukus dujas privalo išsikepti kiaušinienė, pasibaigus automobilyje benzinui jis privalo būti benzino kolonėlėje... Tai kas daug kartų pasikartojo privalo kartotis amžinai. Bet iš kur tas garantuotas žinojimas, kad tai kas kartojosi daugelį metų rytoj pasikartos vėl!? Kai prasidėjo antras pasaulinis karas, Lietuvoje buvo nuostabus saulėtas oras ir jei būtum kam pasakęs, kad už valandos atskris Vokiečių bombonešiai, būtų išvadinę durniumi...
Kiekvienas prikaupė savų pripratimų, kurie ir sukūrė stabilumo iliuziją. Bet netikėtai viskas pradėjo keistis – sistema pradėjo griūti! Netgi poetai pradėjo streikuoti kodėl jiems nebesuteikiamos privilegijos...Metami milijardai dolerių gaivinti griūvančiai sistemai – juk įprastinė reakcija išsaugoti tai kas buvo, prie ko buvome pripratę. Bet kažin ar lašelinės mirštančiam visados pagelbėja...
Visi šūkiai, kad viskas bus gerai, kad atsinaujinsime ir t.t. gali tebūti saviapgaulė. Atsinaujinimą daugelis suvokia kaip laikinus sunkumus, kurie greitai baigsis ir vėl toliau viskas tęsis taip kaip buvo... Atsitikus įvykiui ne taip kaip norėtume, protas iš karto nori susitvarkyti problemą dabar, tuojau pat... Deja dabar kiekvienas turės adaptuotis prie užsitęsusio blogėjimo! Kažkam sumažėjo pajamos, kažką atleido iš darbo – ne visiems tai sukels džiaugsmą, kad jis gavo naują galimybę vystytis, daugelis gaus didžiulį smūgį psichikoje. Psichika yra tiesiogiai susijusi su emocijom, vidiniais organais... Žmogus yra gyvas organizmas ir krizėje dalyvauja ne tik protas, bet ir vidiniai organai – mūsų kepenys, inkstai, širdis ir psichika.
Ar pajėgus bus mokėti kylančius mokesčius, aprūpinti savo šeimą tas, kuriam pradės šlubuoti sveikata...Ar kiekvienas moka pasireguliuoti savo savijautą, kad būtų energingas ir darbingas... Ar kiekvienas sugebės paleisti senus prisirišimus ir adaptuoti save prie iš pagrindų besikeičiančių įvykių ir situacijų...
Taigi, vieniems krizė gali tapti kova ir kančia kaip išsaugoti save tokį koks buvau, kaip išsaugoti tuos prisirišimus, kuriuos prikaupiau – tai gynybinė reakcija. O gynybinė reakcija yra proporcinga negebėjimui adaptuotis. Kuo daugiau gynybinių reakcijų, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus nesugebės adaptuotis visiškai naujoje situacijoje.
Krizė privers peržiūrėti ir į nusistovėjusias vertybes. Vertybės gali keistis labai staigiai. Jeigu skrandis tuščias – dainininkų ir šokėjų laidų per televiziją sumažės iš karto... Jau dabar galima pastebėti, kad išspusčiusios madingais rūbais ir blizgučiais gražuolės, kurios pateikia save kaip vertybę - tampa nebepaklausios, juk krizė ir koks durnius norės tokią vertybę užsikrauti sau ant kupros... Prisiminkime pasaką apie auksinę žuvelę – ar tik neteks kai kam sugrįžti prie senos geldos...
Dabar vertybė bus konkretūs žmogaus sugebėjimai duodantys naudą ne tik jam pačiam, bet ir kitiems, o ne tuščias pasikėlimas.
Taigi krizė gali tapti vieniems kančia ir galas – ne visi sugebės sugebės adaptuotis ir išgyventi.
Bet jeigu esame kol kas gyvi reiškia gyvenimas tęsiasi ir kiekvienas turime naują šansą.
Krizė, tai kiekvieno iš mūsų šansas pažvelgti į tą patį naujai, tai galimybė išgyventi ir vystytis...

Vanduo, tavęs dar nepabrangino???

Vanduo, butinai išnaudok šansą pažvelgti naujai ir keistis

kaip tau pavyko šiandien tapti tokia nuostabia?

nicorrette, tu paziurek ka jis anksciau rasinejo, o ka dabar parase - sakyciau, kad matosi pazanga.

kam tokia kurti tema EZOTERIKOS rubrikoje ????nesuprantu niekaip

Likau nustebus taipogi tokia tema paskaicius ezoterikoje... arba kazko nesupratau gal?

Labai gera ir aktuali tema netgi ne tema, o visas straipsnis.
Vanduo, o kaip pačiam tenka taikytis prie esamos situacijos? Gal pasidalinsite?

Matote, nuo sunkaus prie lengvesnio pereiti ne problema. A vat nuo lengvo prie sunkesnio- ohoho, kaip sudėtinga.
Man taip teko.
Esu gyvenusi name be patogumų, kur net šalto vandens nebuvo, vežėmės iš miesto centro pompos.Ir ką- 2 metus taip gyvenom, tiesa, vaikų dar nebuvo.

Paskui išsikraustėm,kur buvo tik šaltas vanduo, o reikėjo skalbti dešimtis kūdikio vystyklų per parą , o skalbyklė buvo RIGA, kuri tik suko , daugiau nieko nedarė , o džiovėm ant radiatorių, kurie buvo apyšalčiai, nes šeimininkas kurą taupė Kambary būdavo ne daugiau + 16. o vaikas vaikštynėj sėdėjo.
Ir žinote, tą žiemą dukra net nesuslogavo

Buvo nelengva, bet, jei tektų vėl į tuos laikus sugrįžti- tikrai nedegraduočiau, t.y. neprasigerčiau iš nevilties.

Beje, čia ne ezoterika, čia - netolima praeitis- 16-17 metų atgal

Bet tikrai nemanau, kad tai buvo VERTYBĖ, kaip kad Vanduo mums bando įpiršti. Nu, vargas tai buvo ir tiek.

[B]

Neprisirišimas prie turimo gerbūvio, sugebėjimas nepalūžti pasikeistus įprastoms gyvenimo sąlygoms ir yra vertybė .

Tai kad gyvenimas neklausia- nori , ar ne. Savaime atriša nuo gerbūvio.O kur dingsi žiemą basas, jei kitaip neišeina? Belieka gyventi.

arpos , o KRIZE labai aktuali tema EZOTERIKOJE ? mAatyta, kazko as jau nebesuprantu tada