Ar visi išgyvensime krizę...

#25
QUOTE(Vanduo @ 2009 02 24, 19:49)
BTame išties yra nemažai tiesos: jei dejuojantis susitinka dejuojantį jie abu treniruojasi tik dejuoti ir jei gyvenantį baimėje dar labiau gąsdinti, tai jam tikrai stogas nuvažiuos...
Bet pakeitus atskaitos tašką, pavyzdžiui: krizė tai  naujos gyvenimo sąlygos, kurios suteiks šansą vystytis, suteiks šansą padaryti daug naujų atradimų ir t.t. Žodis tas pats – krizė, bet nusiteikimas psichikoje visiškai kitoks – nėra gynybinės reakcijos, o optimistiškas laukimas kažko naujo...



*****, gal ir teisus tu g.gif . O as pastoviai su kuo tik benrauju, tai vis nepamirstu krizes temos paliest ir pagasdint, kad, atseit, dabar tai jau ragas visiems, prisivartojom, ateitis - karas arba pasaulio pabaiga lotuliukas.gif . Reiks pradet kazkaip optimistiskiau i visa ta reikala ziuret ir kaip tik set aplink save pasitikejima ir vilti, o ne baime ir nevilti angel_not.gif
Atsakyti
#26
QUOTE(Vanduo @ 2009 02 24, 18:54)
Krizė blogai, krizė gerai, tai paprasčiausi primityvaus proto du kraštutinumai...
O, kad tave Vaižgante užknisa pačios mąstymas, pasaulėžiūra ir psichika, tai jau simptomas...
Užsisėdėjai gal čia per ilgai, bet kas kaltas, kad tiek metų treniravaisi čia savo nuomonės, mąstymo, pasaulėžiūros teisingume. Įsitvirtinai kaip ąžuolas su šaknim, savo mąstymo, pasaulėžiūros teisingume... Pati save ir užauginai tokią, kuri tave dabar vis dažniau užknisa...  smile.gif
Kaip sakoma: kiekvienam savo...


Tu čia savaip išvartei... mirksiukas.gif
O ezoterikams krizė yra gerai- darbo jiems tik padaugėjo ir dar daugės...
Atsakyti
#27
QUOTE(vaižgantė @ 2009 02 24, 19:37)

O ezoterikams krizė yra gerai- darbo jiems tik padaugėjo ir dar daugės...


Gaunasi, kad kuo daugiau kenčiančių ligonių, tuo tau geriau, nes galėsi iš jų nelaimės maitintis ir save aprūpinti... Sena primityvi pasipelnymo schema...
Bet kaip sakoma lazda turi du galus ir už dyką niekas pinigų mokėti nenori, tad reiks atidirbti...
Kadangi viskas turi ribą, tai anksčiau ar vėliau ir šiame darbelyje įvyks susidūrimas su savo emocijom, psichika, savijauta ir iškils klausimas sau: ar aš jaučiu pasitenkinimą nuo savo veiklos? O gal mane tai jau vargina fiziškai, emociškai, energetiškai, psichiškai ir pajamos nevertos tų pastangų, kurias įdedu...
Kaip rūsai sako: možno i zažratsa... smile.gif

Atsakyti
#28
QUOTE(Vanduo @ 2009 02 24, 20:32)
Gaunasi, kad kuo daugiau kenčiančių ligonių, tuo tau geriau, nes galėsi iš jų nelaimės maitintis ir save aprūpinti... Sena primityvi pasipelnymo schema...



Čia aš ne apie save, jei ką, nes nesu ezoterikė...Tiesiog jų nemažai pažįstu ir matau, kad, pvz., pas būrėjas eilės...
Atsakyti
#29
Nepalietė manęs dar ta krizė, ir kažin, ar išvis palies. Man dabar kaip tik fain- akcijų pilna krautuvėse, draudimas pinga, butai pinga, viskas pinga..nu išskyrus, komunalinius.. unsure.gif
Nu, iš esmės, kaip Vanduo sako- nėr to blogo, kad neišeitų į gerą. Ir gera man taip kalbėti, kai mano kišenė dar apypilnė. Bet juk ne akla, matau juk kitus nusivylusius žmones, tai ir nelinksma , nu nesvarbu, kad tikra lietuvė esu rolleyes.gif

Gal ir gerai tokios pozityvistinės temos, ką žinau.. g.gif
Bet jei man būtų blogai- manęs jos neguostų.. schmoll.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sommerregen: 24 vasario 2009 - 21:11
#30
Tema ne dėl paguodos, o apmąstyti ir gimdyti savyje tą naują – kitaip mąstantį, jaučiantį, veikiantį, kuriantį žmogų... Ir tai ne kažkokios moralės klausimas, o išgyvenimo... Na ir žodžio esmė išgyventi ne tame, kad pratemti ilgiau, o gyvenimo kokybės klausimas...
Atsakyti
#31
QUOTE(Vanduo @ 2009 02 24, 22:00)
Tema ne dėl paguodos, o apmąstyti ir gimdyti savyje tą naują – kitaip mąstantį, jaučiantį, veikiantį, kuriantį žmogų... Ir tai ne kažkokios moralės klausimas, o išgyvenimo... Na ir žodžio esmė išgyventi ne tame, kad pratemti ilgiau, o gyvenimo kokybės klausimas...

Kitaip tariant - kančia išgrynina sielą. Susidurdamas su sunkumais, žmogus yra priverstas mąstyti, perkainoti vertybes. Man atrodo, kad dažniausiai tai nutinka, kai žmogus susiduria su sunkia liga. Tačiau ligas ir galimybes išlysti iš salotos lygio patiria vienetai. O šis laikmetis - tai masinis sukrėtimas... Nori nenori, teks daugeliui žmonių pamąstyti apie gyvenimą ir išgyvenimą... Gal mažiau liks laiko kvailiems apmąstymams - už to ar ne už to ištekėjau, ar sutampa charakteriai ar čia kito pasiieškojus, šis mersas dar tiks ar jau naujesnio reikia... Daug kas verkia ir dar verks. O iš tiesų - tai tiesiog kita gyvenimo kokybė, tai - galimybė sau pačiam. Perkainoti daug ką ir įvertinti kas yra svarbiausia. Pamatyti tuos, kurie yra šalia. Man irgi gana naiviai norėtųsi, kad būtent su meile į visa žvelgtų bėdos ištiktieji, kad nebijotų, kad nenorėtų tiesiog prastenėt tą laiką, o išnaudotų jį ir džiaugtųsi juo, kad pamatytų šiek tiek daugiau, nei matė iki šiol. Kaži ar taip ir bus? O norėtųsi... Vardan tų, kuriuos myliu. Norėtųsi, kad jie bent jau be dramatizmo priimtų pokyčius, kad nesikankintų, o šypsotųsi.

Krizę išgyvensime gal ir visi. Tik klausimas - kaip? Gal galima padėti tiems, kam sunku... Manot, kad tema nereikalinga? Aš nesu tikra. Manau, kad visada ieškantis gali atrasti. Aišku, kad tema ne paguodai. Gal tai kaip tik meškerė į rankas...
Atsakyti
#32
QUOTE(Paragintoji @ 2009 02 25, 02:15)
Kitaip tariant - kančia išgrynina sielą. Susidurdamas su sunkumais, žmogus yra priverstas mąstyti, perkainoti vertybes. Man atrodo, kad dažniausiai tai nutinka, kai žmogus susiduria su sunkia liga. Tačiau ligas ir galimybes išlysti iš salotos lygio patiria vienetai. O šis laikmetis - tai masinis sukrėtimas... Nori nenori, teks daugeliui žmonių pamąstyti apie gyvenimą ir išgyvenimą... Gal mažiau liks laiko kvailiems apmąstymams - už to ar ne už to ištekėjau, ar sutampa charakteriai ar čia kito pasiieškojus, šis mersas dar tiks ar jau naujesnio reikia... Daug kas verkia ir dar verks. O iš tiesų - tai tiesiog kita gyvenimo kokybė, tai - galimybė sau pačiam. Perkainoti daug ką ir įvertinti kas yra svarbiausia. Pamatyti tuos, kurie yra šalia. Man irgi gana naiviai norėtųsi, kad būtent su meile į visa žvelgtų bėdos ištiktieji, kad nebijotų, kad nenorėtų tiesiog prastenėt tą laiką, o išnaudotų jį ir džiaugtųsi juo, kad pamatytų šiek tiek daugiau, nei matė iki šiol. Kaži ar taip ir bus? O norėtųsi... Vardan tų, kuriuos myliu. Norėtųsi, kad jie bent jau be dramatizmo priimtų pokyčius, kad nesikankintų, o šypsotųsi.

Krizę išgyvensime gal ir visi. Tik klausimas - kaip? Gal galima padėti tiems, kam sunku... Manot, kad tema nereikalinga? Aš nesu tikra. Manau, kad visada ieškantis gali atrasti. Aišku, kad tema ne paguodai. Gal tai kaip tik meškerė į rankas...


Man patiko tavo mintys mirksiukas.gif
Atsakyti
#33
krize, krize - kakutis cia o ne krize. gyventumete jus afganistane, tada galetumete kalbeti apie krize, nors abejoju, kad ten gyvenantys galvoja, kad jie gyvena krizes salygomis - jiems tai normalus gyvenimas, nes kitokio nemate. viskas priklauso nuo to is kurios puses ziureti ir su kuo lyginti. 17a maro aukos sakytu, kad mes gyvename rojaus salygomis.
Atsakyti
#34
QUOTE(xxl @ 2009 02 25, 11:12)
krize, krize - kakutis cia o ne krize. gyventumete jus afganistane, tada galetumete kalbeti apie krize, nors abejoju, kad ten gyvenantys galvoja, kad jie gyvena krizes salygomis - jiems tai normalus gyvenimas, nes kitokio nemate. viskas priklauso nuo to is kurios puses ziureti ir su kuo lyginti. 17a maro aukos sakytu, kad mes gyvename rojaus salygomis.


Laikmečiai yra nelyginami, nes toks lyginimas yra bevertis. Kai sakoma: "tais laikais..." - tėra tik pasiteisinimas sau pačiam. Neįmanoma žinoti kaip ten buvo ir kaip jautėsi žmonės. Negalima suvokti pasikeitimų mąsto. Istorija tėra interpretacija. Net ir dabartinio laikmečio kultūras sulyginti yra neįmanoma. Skirtingų kultūrų žmonės gyvena ir mąsto kitaip. Na, paprasčiausiai toks lyginimas gali nuvesti iki absurdo.. Iki akmens amžiaus, tarkim biggrin.gif
Atsakyti
#35
kazkoks krizes fenomenas

bet, tai juk finansine krize, ar ne?
Atsakyti
#36
Pralinksminimui:
Ne...
Krizė mūsų nepalies!
Ji mus sunaikins ... hihihi.gif
Atsakyti