Neurologė nustatė, kad mano vaikui tikas!?

Gal gaučiau ir aš profesionalų atsakymą. mūsų tėtis turi tiką nuo vaikystės: tai nosimi šniurkščia, tai krenkščia, tai dar kažką (priklausomai nuo to, kas jį išprovokavo), kaip ir dauguma.
Dukra turi tiką nuo 4-ių., buvusi ir gimdymo trauma, ir cista smegenyse, ir priepolis vienas. Dabar jau 10m. nuo to laiko praėjo, jai 16-ti, viskas seniai susitvarkę, išskyrus tiką (gydėme ir įprastais vaistais, jiems visai nepadėjus, ir homeopatiniais daug metų).
Sūnui 10m., jau nuo 4-5m. pastebėjau karts nuo karto vis atsirandantį ir vėl išnykstantį tiką. Praėjus kursą pas homeopatą, jis kelerius metus buvo vos pastebimas. Bet šią vasarą, jau rodos įsitvirtino. Grimasos tokios, kad gaila žiūrėti.
Visiem, tikai pasireiškia labiau, kai atsipalaidavę, ne atsakingu momentu, o kai įsitraukę į kokią įprastą veiklą, ar entuziastingą pokalbį. Pas gydytoją, net kai buvo visai maži, visus tikus kaip ranka nuimdavo. Scenoje irgi.
Gydytojai sako, kad tikai nepaveldimi (nors tokį, kaip mano šeimoj, žinau ne vieną pavyzdį).Tai ir nėra labai svarbu. Bet gal, jei jis vis tik paveldimas ir dėl to niekaip nepasiduoda gydymui, tiesiog laikas nuleisti rankas ir susitaikyti su tuo, ko negali pakeisti? Labai pavargau jau net nuo vilties, kad viskas kada nors susitvarkys.
iš anksto ačiū už jūsų nuomonę ir atsakymą
Papildyta:
ir įpač pesimistiškai nuteikia paplitusi nuomonė, kad kenčiantys nuo tiko yra nesveikai nervuoti, nestabilūs ir jiems nepakenktų psichiatras. Pvz., mano dukra visiškai rami natūra ir sunkoka ją išvest iš pusiausvyros... Mažai apie šią problema kalbama, nežino žmonės.

gaila, bet panašu, kad gydytojai čia nesilanko

Patikėkite mano gyvenimo patirties. Abu sūnūs turi tikus.Manau vyresnysis jau išaugo-19 metų.Perėjome visus į manomus gydymus.Ir žolelias ir rimtus vaistus ir procedūras kokias tik įmanomas.Ir lankė psichologų kursus-bendraamžių.Niekas nepadėjo. Ir veidą tampydavo,ir krenkšdavo,nagus kramto didysis iki šiolei.Man atrodo tas ir liks visam gyvenimui.Jautrūs abu labai.Ir mažajam gydytojai neranda ligos dėl nosies ištisai pūtimo.Vis pas jį atsiranda sekreto nosyje ir pučia nosį.Loristai atrado,kad pertvara kreiva,tai 16 metų operuos,bet šeimos gydytoja kalba,kad vargu ar tai priežastis.Viena neurologė yra sakiusi,kad čia toks tikas-nosies pūtimas. Aš manau,kad išaugti turi.Didžiajam nebėra jokio tiko.Mokslui irgi įtakos jokios neturėjo.Dvyliką klasių didysis baigė labai gerai.Mažasis irgi pirmūnas.Scenoje aš irgi nepastebėdavau jokio tiko. Su panelėmis irgi nekenkė joks krenkštimas. Turėkite kantrybės-viskas išaugama.Ir nefarširuokite vaistais vaikų. Patikėkite manimi.

Nesijaudinkit del tu tiku As pati juos vaikystej turejau ir nieko, praejo. Na dar buna retsykiais pagaunu save, bet jau retai.. be to galiu tai kontroliuoti..

Mano patarimas - nekreipti demesio. Nes kuo dazniau isgirsdavau pastabas - tuo blogiau Geriausia apsimesti kad nematai ir pasitengti uzimti vaika jam patinkancia veikla kad atsipalaiduotu. Ir tiek.
sekmes

ačiū, mielos, už patarimą Pati taip senokai mąsčiau, tik reikėjo nors kokio pritarimo apie tai suprantančių, per tai praėjusių.
Vaistų suvalgėme ne tiek ir daug, ačiū dievui, labiau Homeopatinių, o ten veiklios mežiagos natūralios ir kiekiai nenusakomo mažumo - kone visas turinys- gliukozė. Tik jie mus ir ,,pastatė ant kojų", nes turėjom ir kitų neurologinių bėdų.
Bet dabar seniai lyg ir viskas gerai . Tad darkartą dėkui už padrąsinimą.

Mano sūnui 7 m. Jis yra labai labai jautrus vaikas. Jam tikas. Buvome pas gydytojus:okulistai, neurologai. Patarė nežiūrėti televizoriaus ir riboti kompiuterinius žaidimus. Ne mažai jau vaistukų išgėrėme.
Tikas pasireiškia tuom, kad vaikas staiga pradeda akys vesti į šoną, buna, kad dar ir galvą atmeta.
Paskaičiau šį forumą ir pagalvojau, kad gal čiau yra problema jautrių vaikų. Nes mano vaikas yra hyper jautrus. Tik jam žodis ne taip iš karto į ašaras, mamokas negali padaryti-ašaros. Verkia per dieną labai daug. Gal kas susidures su tokia problema, ką patartumet daryti? Labai pergyvenu.

Jei vaikuciui 7 metai, tiketina, kad psichologo uzsiemimai vaikui gali gan greit padeti del tiko. Del asaru...Gal tai pasirodys Jums labai nejautru, bet kuri laika pasistenkite nereaguoti, neguosti vaiko, kai pradeda verkti del kokios menkos priezasties. Tiesiog teskite tai, ka darete ir nekreipkite demesio, elkites taip, lyg jis neverktu (pastebekite, ar vaikas garsiau verks, ar ateis verkti pas Jus). Man atrodo, kad, jei tokiame amziuje jis daug verkia, tai daugiau yra ismokta reakcija i nesekme.

Labai Jums ačiu už atsakymą. Stengiuosi nekreipti dėmesio į vaiko ašaras. Jis tada tiesiog nustoja verkti, kažkiek pyksta, bet greit jam praėina.
Verkia ir namie, ir mokykloje, jeigu jam kažkas nepasisiekia. Bandau su juo šnekėti, kad butinai pasiseks reikia tik pasistengti.
Labai pergyvenu dėl ašarų. Norėčiau, kad užaugęs turėtu stiprų charekterį. Aš pati esu labai jautri, būtent dėl to norėčiau, kad vaikas būtų stipresnis. Gal galėtumet parekomenduoti Vilniuje psichologą?

Šiandien vaikui išrašė vaistus "TRANXENE". Gasdinantis pavadinimas. Vos ne kaip trankvilizatoriai. Jau nebežinau ką daryti. Gal vis dėl to ieškosiu psichologą. Jeigu kas žino gera psihologą Vilniuje parašykite gal koordinates.

o gal jus pirmiausia nueikite pas psichologa pagal savo apylinke. jusu vaiko gydytojas turetu zinoti, kuriam psichikos sveikatos centrui priklausote.nuo vaistu tikas galbut ir gali praeiti, bet problemos, del kuriu jis atsiranda, lieka.
man atrodo, kad jums geriau vengti akcentuoti verkima apskritai, nesureiksminti jo vaikui, net atrodo gal geriau su juo apie tai ir nekalbeti ....bet geriau Jus pasitarkite su psichologu, as galiu ir klysti konsultuodama internetu.

Ir aš jungiuosi prie Tikus turinčių vaikučių mamyčių Maniškis 7metų juos turi nuolat Jei vienas praeina- kitas prasideda. Va ir šiuo metu net trys viename pas jį: čepsi, šniurkščioja nosį, atmetinėja galvą traukdamas nosį.
Sakot, tai jautrių vaikų bruožas Iš esmės aš manau, kad mano vaikas gan stiprus psichologiškai. Prieš pusantrų metų atvažiavom gyventi į kitą šalį, kurios kalbos vaikas nemokėjo ir po vasaros (atvažiavom pavasarį) pradėjo lankyti mokyklą. Niekada vaikas neverkė dėl to, nesiskųndė, kad jam sunku ar panašiai. Nors kartais pasakydavo, kad nori atgal į LT, nes ten jis supranta ką žmonės kalba ir jį kiti supranta, bet pakalbėdavom su juo, paaiškindavom, kad mes čia liksim ir kad laikui bėgant jis išmoks kalbą ir lyg aprimdavo... Bet gal jis daugiau viską savyje išgyvena Galbūt tada, kai atvažiavome ir paaktyvėjo tie tikai. Klausiau čia med. seselės gal jam reikia kokios pagalbos dėl to? Bet ji tik nusijuokė ir pasakė, kad tai nėra jokia problema ir kad visi mes turim vienokius ar kitokius tikus. Bet man vistiek neramu, manau, kad tie kartojami nevalingi judesiai nėra normalu Gal reikia eiti per visur, kur įmanoma ir prašyti vaikui psichologo
Nežinau, ar čia toje pačioje temoje tinka ar ne, bet mokykloje vaikui skyrė lankyti ATS (čia, kaip mums paaiškino, trumpinys iš anglų kalbos, kažkas susiję su pykčiu) pamokėles, nes, anot pedagogų, jis daro vienokius ar kitokius dalykus, kurie nėra gerai, o po to ginasi to nedaręs. Pastebėjau, kad jis darydamas kažką negalvoja apie būsimas pasekmes... Ir niekas absoliučiai nepadeda... Jokie pokalbiai, jokie barimai, jokios bausmės. Jis daro savo ir viskas.

Man atrodo, kad tai, jog neverke, nesiskunde nebutinai reiskia, jog vaikas del to nesikrimto. Tai yra labai normalu, kad sunku atvaziavus i kita sali. Normalu ir pasiguosti del to, kad sunku, artimiausiems zmonems. Jei vaikas nesiguodzia, nekalba apie savo sunkumus- tai yra dalykas, i kuri verta atkreipti demesi. Gal vaikas nenori Jusu nuvilti, isgasdinti, kad jam blogai?...Turbut jam labai padedavo tai, kad Jus palaikydavote ir nuramindavot, kad jis ismoks kalba.

Turbut vaikas linkes labai daug savyje isgyventi, ir del to turbut atsiranda tikai. Pamokeles, apie kurias rasote, gali padeti vaikui tvarkytis su savo pykciu. Tai reiskia, pedagogai pastebejo, kad su vaiku kazkas ne taip ir paskyre tas pamokeles?
Jeigu yra tiek daug judesiu, tai vaikui pakankamai sunku turetu buti, nes dazniausiai buna vienas judesys. Kaip galima suprasti, vaikas turi ir elgesio problemu (daro kazka kas nera gerai, ginasi tai dares).

Rekomenduociau vaiku psichologo konsultacija. Bet jei noresit, kad problemos issisprestu, vistiek reikes ilgesniu uzsiemimu. O gal pades tie uzsiemimai, kuriuos vaikas lanko...