Mamos ir anytos: padeda ar trukdo?

Ale ot gerai pripirstas auklejimas buvo - PRIVALAI piena nusitraukt ir ziuret kiek jo yra
Del puoduko ir dabar gydytojai pataria nuo tada kai jau sedi tai ir sodint.
Del druskos ir cukraus tai apakus esu Kaip ir i galva ateina bereikalingai vaikams juos kisti.

Nezinau kiek reikia kantrybes turet kad visiskai nekreipt demesi i mamas... bet su laiku pradedi stengtis nesiklausyt ka aiskina Ant anytos buvau labiausiai supykusi, kai primelavo, jog niekas neserga(toks didziulis noras buvo pamatyt anukus, kad sveikata neberupejo.. atvaziave i kaima radom serganti kita anuka ir per prasidejusia puga negalejom grizt namo. Po keliu dienu atsidurem ligoninei, nes vastukai namie nepadedavo. Isaiskejo,kad pas viena bronchitas kitam isvis plauciu uzdegimas.. ir cia 3 men berniukams Isgyvenau tada pragara, o anyta skambina ir dar turi gedos klaust kur cia mes taip sugebejom pasigauti Tada supratau ka reiskia verkti is pykcio ir isvis nzn kaip susilaikiau nuo pasiuntimo toliausiai.

nu nezinau as tai tokioj situacijoj neatsilaikyčiau, man geriau jau viską išsakyt, vistiek paskui jūsų santykiams tas atsilieps.
Man tai atrodo kad nuo pat pradžiu reik nubrėžt ribas (šiuo atveju su mama sunkiau), ir neleist aiškint, nes tai visai ne patarimas, kaip jos bando išsisukti, tipo čia gero norim..oi, tikrai opi tema. Nors neisyk nesu mamai vaiko palikus ir gyvenam kitam mieste, mama vistiek taip sugebėdavo sugadint nuotaiką savo net sakyčiau ne aiškinimais o komentarais kaip vaikui blogai(bus), kad drįsčiau sakyt didžiąja dalim tas prisidėjo prie kažkokios depresijos po gimdymo. Ir dabar negaliu ramiai klausytis jos komentarų, ypač kai laukiuosi.Kodėl mamos taip elgiasi, nors mato kokią reakciją tai iššaukia, aš niekad nesuprasiu.

Kartais kai aš esu nevilty dėl šitų dalykų, pvz kai jaučiu kad anyta kažką bjauriai pasakė, bet taip kad nu neatsikirsi, nes pasakyta netiesiogiai ir aš tarkim po to nenoriu pas ją važiuoti, nors ji suplanavusi susitikimą, ir ypač jei vyras nesupranta nieko kas dedas ir nelabai nori gilintis i tai (na žinoma) tai man kritiškiausiu momentu ateina kažkoks nušvitimas - juk tai aš esu mama, ar aš neturiu teisės kažkam paprieštaraut kas liečia mano vaiką?kodėl turiu klausytis apie tai kad vaikas mamos nelabai myli, kad nori labiau būt su tėčiu, kodėl ji turi išsisukti nuo panašių pakomentavimų atsakomybės? Juk puikiai žino kad tai netiesa ir pasakyta buvo norint pasėti kažkokią abejonę, nes juk visi vaikai kartais tam tikru metu elgiasi su vienu tėvu geriau nei su kitu.Ir tada viduj pas mane toks aiškus žinojimas - kad aš tarkim neisiu pas ją dabar, nors ir nemandagu atseit,arba atsikirsiu.Galiu pasakyt kad kai esu nusiteikus kovingai tai jos jaučia ir tada paprastai nesulaukiu bjaurių komentarų.Reikia nei vieno sykio nepalikti visko taip ir atsakyti.Paskui naktį ramiau miegasi..

Sveikos mamytės, na aš tokio džiaugsmo kaip mamos arba anytos kišimosi į auklėjimą neturiu, bent jau jo yra minimaliai. Tai šitas dalykas mane kelia iki debesų. Kadangi gyvename atokiau ir nuo vienų ir nuo kitų tėvų, tai jos nesikiša. Nors anyta bandžiusi mane paauklėti dėl vaiko mitybos - ji taip pat visomis keturiomis už cukrų Taip pat bandė sakyti "į automobilinę kėdutę negalima kol pats nesėdi" , "aprenk šiltai šiltai" (maždaug kad garai eitų) , "sodink į vaikštukus", "nutrauk žindymą, nes jis jau didelis" (čia taip apie 1,2 mėn. vaiką, mat, jai protu nesuvokiama, kad galima pačiai maitinti, jau laaaabai ji UŽ mišinukus), na ir panašiai.... Jai yra nesuvokiama, kad net ir 6 mėn. vaikui galima pačiai maistelį pasidaryti, nes vis man kišdavo pirktinį. Na, bet nieko čia tokio, pasijuoki, nusišypsai ir vsio. Tačiau vieną vertingą dalyką pasakysiu iš savo patirties- močiutės neauklėja vaiko, jos jį išlepina. Mūsų mažajam užteko, kad anyta vos kelis kartus atvažiavo padaboti, tai nustojo gerti pats iš puoduko (nors nuo 7 mėn geria), pradėjo nešti man buteliuką, kad jį girdyčiau . Po to , pasirodo, močiutė jam taip parodė. Tai po tokios pagalbos visą savaitę bandėme atprasti. Ir dar dėl anytų kišimosi, vyro sesers sūnui 2 mėn, jie gyvena kartu su mano anyta, tai jau ji pripratino berniuką visą laiką būti ant rankų ir ne šiaip sau gulėti, o būtinai liuliuoti, net miegodamas lauke jis reikalauja, kad jį kočiotų. Tai aš esu baisiai baisiai patenkinta, kad aš tokios laimės neturiu. Nereikia man nei mamos, nei anytos pagalbos. O dėl savo mamos pridursiu tik tiek, kad ji nebando nieko man įpiršti, ji labai mane palaiko mano auklėjimo strategijoje Tad, mamytės, kurioms anytos ir mamos trukdo - laikykitės, stiprybės Jums.
Papildyta:

Esame atsidūrę tokioje situacijoje, tik neteko gultis į ligoninę, nes anytai jau baisiai norėjosi pas mus atvažiuoti, tai atkeliavo ne viena, o su kita sergančia anūke. Aš jai sakau "mergaitė kosti", o ji sako "tikrai? o aš nieko negirdžiu". Bet kai mažasis apsirgo pasakiau be jokių pykčių, o tiesiog konstatavusi faktą, kad ji man vaiką susargdino. Gal jai ir buvo nemalonu, bet .... tokia jau yra tiesa.

Aspera, vyras jai buvo paskui pasakes... atsakymas genialus - Kaip jus dristat vaika kaltinti kad susergdino?!.. Vienu zodziu atsijungia joms smegenu kazkokia dalis anuku klausimu
Dar beje buvo atvejis kai jai buvo 38temp nuo *nuovargio* ir paslapcia nuo tuo paties nuovargio coldrexa gere

nu tai jums reik pasakyt kad kaltinat ją o ne vaiką

nervina

na, mamos jau nebeturiu, o kol gyvenom su mano tevu tai jis tik paklausdavo ar viskas gerai, ar as pati gerai jauciuos ir viskas. prie vaiko isvis neidavo- mazdaug, nieko neismanau apie vaikus, jau 30 metu nesu mates vaiko ...
dabar kai i svecius atvaziuoja- nusiplauna rankas, uzsideda kauke, ir tik tada artyn prie vaikelio- kad tik neapsargdintu netycia

o anyta cia jau kitas reikalas- taso vaika kaip skudura, jei tik nusisuku. ir sertu mazyle visokiais bananais vos ne nuo gimimo, jei nebuciau prigasdinus, kad alergija gali sukelt per anksti ar 'ne toki' maista davus...
megstamiausias pasiteisinimas ir posakis- "na kas cia tokio?"
o jau komentaru prisiklausiau, tai ... svarbiausia reaguot iskart- pasake ar padare nesamone, ir gavo tuoj pat atsakyma, kitaip poto buna tooooks nustebimas "negi as taip pasakiau / padariau ?!?!"
ne karto nepalikau jai vaiko ir neplanuoju palikt net pusvalandziui. nereikia man, kad vaika kaip zaisla traktuotu

Paskaičius daugelį komentarų išvada iškart - anytos maišo bent daugumai..

Kadangi mano anyta per daug nesikiso i vaiko prieziura, tai ji ir nemaise, o mama labai padeda.

Na, užjaučiu Bet tik ma protu nesuvokiama neatsakomybė ir smegenų neturėjimas.
Beje... Dar kartą iš savo patirties pasakysiu, kad anytos trukdo... Vienžo... Neseniai sužinojau, kad laukiuosi antrojo lėliuko, na ir pradėjome mokinti sūnų savarankiškėti (lipti į mašiną, išlipti, eiti laiptais ir pan...), kad man kuo mažiau reikėtų jį kilnoti. Ir ką daro mano anyta.... Ogi atlekia, paima ant rankų ir neša Aiškinu jai, kad taip nedarytų, nes ji nebus prie manęs visus 9 mėn ir nenešios man vaiko, o ji atsako, kad "nori vaiku pasidžiaugti". Po tokių nešiojimų mano vaikas dvi dienas tiesė rankytes, o aš kaip pamotė jam aiškinau "tu didelis, savarankiškas berniukasir turi eiti pats".