QUOTE(bela @ 2009 02 22, 23:45)
Dar prieš metus būčiau pasakiusi, kad turiu ne tik fantastišką mamą, bet ir pakančią, nepamokslaujančią, malonią anytą, bet jau koks pusmetis anyta baigia iš kantrybės išvesti

Praktiškai moko kiekviename žingsnyje - "aš kai savo vaikus auginau dariau taip ir taip, o va tu, darai neteisingai". Jei paprieštarauju, tai ji atremia, "tai, ką tavo knygose rašo, tai toli gražu iki tiesos, ir t.t." Iš pradžių tik išklausydavau ir darydavau kaip man reikia, bet kuo tolyn tuo daugyn mane ji erzina su savo pamokymais ir pamokslavimais

. Pradėjau galvoti, gal aš tikrai viską blogai darau? Bet nemanau, daugiausia jai kliūva tai, kad aš darau viską kitaip nei ji - skaitau daug knygų, žurnalų - "ten tik visokie išmislai"- jos žodžiai, stengiuosi ištrūkti iš namų į kokius renginius, palikdama vaiką tėčiui - tai čia irgi jau nekas - "vyrai kitus darbus turi dirbti" ir pan. Negaliu nuo jos pabėgti, nes ji gyvena tame pačiame name, tai nori nenori tenka dažnai matytis.
užjaučiu dėl tokios anytos

vat iš tikro tas gyvenimas šalia ar kartu- žudo
na bet teks kažkaip išmokti jos negirdėti

arba kažkaip gražiai pasakyti, kad tu auginsi vaiką taip kaip tu manai esant teisinga
mano anyta kai toli gyvena, tai kažkaip ramu, o ir šiaip man anyta tikrai daugiau padeda nei trukdo, o ką jau kalbėti apie mamą
visur mus išleidžia su MB kai tik paprašom

va buvo James Blunt koncerte, tai mama atvažiavo 70km tam, kad mes galėtumėm pasilinksminti
kai važiavom į puskės vyro jubiliejų, tada atvažiavo anyta (100km) ir vaiką žiūrėjo
o šiaip nei mama, nei anyta nesako, kad aš kažką BLOGAI darau, jos kartais pasako, tiksliau pasidalina prisiminimais, kaip jos mus užaugino ir tikrai neperša savo nuomonės, užtat aš jas ir gerbiu
ir šiaip mano anytą mano vyrui vis sako, kad mane palepintų
rašiau, rašiau ir supratau, kad man nuskilo ir su mama ir su anyta

tikiuosi ir apie mane mano marčios kada nors taip rašys