Senoji fotografija

nu ko tik nesuzinai cia su jumis, o tai koks tolkas jiems taip daryt? prima karta girdziu

**

na,jie tai nustato pagal kazkokius ISO standartus,bet tai nera tikras ISO del to,kad yra daug itakojanciu faktoriu,nuo kuriu priklauso koks butent tavo juosteles ISO bus.kadangi dauguma naudoja skirtingus ryskalus,skirtingus expozicijos matavimo budus, skirtingus ryskinimo budus ir t.t. patartina susirasti savo "asmenini" ISO. tas paprastai atliekama naudojant tavo pasirinkta ryskala, ryskinimo buda,juostele. jei naudosi kita juostele ar pakeisi ryskalus reiks vel atlikti testus. vienu zodziu kuo giliau i miska tuo daugiau malku
Papildyta:
aisku nebutina sakykim naudoti taip vadinama "asmenini" atrasta ISO,nes jei rekia greitesnes juosteles tai ir fotografuoji su ISO400 ar 3200,o gal paprasciausiai tau ir paciai rezultatas labiau patiks fotografuojant aukstesniu ISO negu testais atrastu "asmeniniu". cia kaip sakant nuo skonio viskas priklauso . svarbu kaip sakant pastovumas ir labai nesimetyti nuo vienos juosteles prie kitos ar naudoti ryskalus vis kitokius,nes kitaip jei kas nesigauna nezinai kurioje vietoje buvo kazkas ne taip padaryta

puriena, saule nesviete. Ir kaip minejau, pridejau puse stopo prie siulomos expozos. Beje, leicoje yra taskinis matavimas.

Adamsas apraso juostos ISO testavimo metodus savo knygoje, bet jei as supratau teisingai, tai ne del to, kad gamintojas grybauja su tikruoju ISO, o del to, kad testais nustatyti sumine kameros, eksponometro, objektyvo, ryskinimo paklaida. Jei nors vienas faktorius pakintra, reikia vel testuoti. Ar to reikia man - manau, kad kol kas ne. Cia jau gaunasi ne kuo daugiau i miska, tuo daugiau malku, o tuo daugiau spygliu

obana kiek prirašėt



ne šito nežinojau. kaip turbūt ir Adamsas nežinojo, kad jam parašius šias knygas atsiras T-greinas, skaitmena ir kitokie dalykai. manau, kad jei jis juos naudojo - jis matė skirtumą. aš vat pažiūrėjau jo nuotraukas iš tų knygų (tarp kitko, ten jų radau daugiau, nei visame nete) ir specialiai žiūrėjau, kiek jis sutalpino jose. ir net skane iš poligrafinio leidimni matosi, kad šešėliuose po medžiais ar akmenimi matosi žolė. ir dangus na balzganas.



patikėk pamatuoti ekspoziciją mano yashikai, ikontai, bronicai ar graflexui aš ne užsispyręs, tiesiog aparatai pas mane tokie.


techniškai eksponometras spalvų nemato (jas mato kolorimetrai, kurie irgi buvo ir yra naudojami...dabar RAW ar šope spalvas pakoreguoti galima). jis "jaučia" šviesos kiekiį ir pasako, ką reikia padaryti, kad jos būtų tiek, kad nuotraukoje objektai, nuo kurių ta šviesa atsispindėjo, būtų 18 proc (kai kurie modeliai 12 proc) pilkumo.




ne. bandymų būdu. tam ir patogiau yra po vieną kadrą ryškinti.




apie tai girdėjau, tik atrodo kodako 3200 yra realus 1600 iso. apie tai dar negalvojau, nes tokios juostos naudojimas peizažams ar architektūrai (kai reikia detalumo ir fotografuoji nuo štatyvo) mano galva nėra pateisinamas. o portretams ir reportažams galvos dėl zonų nesuku. pagal krentančią pamatuoju ir tiek.


bendrai, kam tai darau? šiap sau. įdomu. kodėl jūs fotografuojate? kodėl kažką skaitote ir domitės apie tai? tam, kad nežiūrėti tuščiai teliko. kas žvejoja, kas geria, o kas taip laisvalaikį leidžia. juk gi niekam neperšu naudoti tos teorijos. o man įdomu ją išsiaiškinti. o jei prapletėte kažkiek akiratį - tai juk faina. ką išmokai - ant kupros nenešiosi.

tarp kitko, ekspokorekcijos "pasukimas" nedaro nieko kito, kaip tik prideda arba atima išlaikymą/diafragmą (priklausomai nuo pasirinkto režimo ką koreguoji). nes niekaip kitaip, kaip tik keičiant laiką ir skylę negali pakeisti ekspozicijos. iš esmės, jei kažkas sukioja ekspokorekciją (ar manuale keičia nustatymus, parinktus aparato, jis jau taiko zoninę teoriją, o tiksliau, norėdamas gauti rezultatą. kažką daro, tik nežino kodėl. supratus "kodėl" manau kiekvienas ekspokorekciją taikys ten, kur reikia ir gaus prognozuojamą rezultatą. man visdad į sakymą "daryk taip ir taip (sniegas - suk du į kairę)" norisi paklausti: kodėl? ir jei atsakymo negaunu, pasitikėjimas tokiu sakymu krenta. o jei visi gyvantų pagal algoritmą "tėvas darė, nes senelis sakė, o seneliui - prosenelis.. "ir t.t. dar dabar medžiuose gyventi tektų ir mamutkailiais apsiviniojus lakstyti.

золотые слова

tas "asmeninis" ISO praktiskai taikomas visu greiciu juostelems ir jei tu fotografuoji gamtovaizdzius bei naudoji zonu sistema tai turbut butu naudinga zinot ta "asmenini" ISO ,kad galetum isnaudot maximaliai kuo daugiau zonu. kiek esu skaites tai gana paprasta ta ISO susirasti kai turi darkroom'a. aisku nesuprask manes neteisingai,as nieko primygtinai nepersu , man tik idomu kiek tas turi itakos galutiniam rezultatui jei kam teko fotografuoti su "asmeniniu" ISO,nes kiek teko dometis,tai kas tik rimciau pasineres i juostelini procesa,daugiau ar maziau,testuoja tam "asmeniniam" ISO. ir teoriskai tai as suprantu,nes nuo to gali priklausyti kiek tonu ar kiek detaliu seseliuose gali islaikyti,bet idomu kaip tai praktiskai veikia

Paaiškinkit prašau plačiau, jeigu žinot apie ką eina kalba. Iš pirmo barso posto aš supratau, kad gaminotjai iso reitinguoja ne visai tiksliai. Andriuska tam lyg ir pritarė, o antras barso postas neprieštarauja Adamso metodikai. Apie ką kalbam iš tikrųjų?

Dar kartą viską įdėmiai perskaičiau ir smegenai visai susisuko

sillwio,gamintojas juostas reitinguoja tiksliai,tik to reitingo rezultatai gaunami kontroliuojamomis laboratorijos salygomis ir remiantis International Standards Organization standartais (del ko ir tas ISO),ko paprastai in real world atkartot yra jei neimanoma tai bent jau sudetinga. todel ir patariama susirasti savo "asmenini" juosteles ISO,ar dar kaip kiti vadina E.I (exposure index),pagal tavo paprastai naudojamus ryskalus,ryskinimo salygas ir t.t. na,o visa kita tai jau paprasta - expose for shadows and develop for highlights ,na,bent jau teoriskai
Papildyta:

kurioj vietoj jie susisuko? gal dar galima ka istaisyti

Va dabar supratau, ką turi omeny. Iš principo Admasas aprašė testavimo metodiką labai smulkiai. Reiks pastudijuot.

Nesupratau vieno dalyko iš adriuskos posto - koks tikslas iso1600 reitinguot kaip iso3200.

kiek as supratau is andriuskos posto,tai jis jis turejo omenyje,kad realus kodak3200 iso yra 1600. bet realus jo iso yra apie 1000. cia istrauka is kodak web site'o:
KODAK PROFESSIONAL T-MAX P3200 Film is specially
designed to be used as a multi-speed film. The speed you
use depends on your application; make tests to determine
the appropriate speed.
The nominal speed is EI 1000 when the film is processed
in KODAK PROFESSIONAL T-MAX Developer or KODAK
PROFESSIONAL T-MAX RS Developer and Replenisher, or
EI 800 when it is processed in other Kodak
black-and-white developers. It was determined in a
manner published in ISO standards. For ease in calculating
exposure and for consistency with the commonly used
scale of film-speed numbers, the nominal speed has been
rounded to EI 800.
Because of its great latitude, you can expose this film at
EI 1600 and yield negatives of high quality. There will be no
change in the grain of the final print, but there may be a
slight loss of shadow detail. When you need a higher
speed, you can expose this film at EI 3200 or 6400. At
these speeds, there will be a slight increase in contrast and
graininess with additional loss of shadow detail.

Tiksliai. Čia iš serijos RTFM Galėjau ir pats perskaityt. Ačiū. Reiks pabandyt iso 3200 ekspnuot kaip 800 ir žiūrėt, kiek zonų "sutilps" į kadrą.