QUOTE(Noracka @ 2006 07 20, 08:42)
Nezinau, man tai zvejyba patinka kai ji yra normos ribose, bet kai jau fanatiskai nieko aplinkui nebemato, tai

Dabar kaip tik svarstau ar as galesiu su ta zvejyba susitaikyti, kaip kas antra savaitgali prie ezero visam savaitgaliui tysiasi (nesvarbu koks oras), o jei nevaziuoju, tai vienas isvaziuoja, draugaujam dar tik 8 men, gyvenam kartu, o jam maloniaiu savaigali praleisti su zuvia, ka as zinau, bijau pagalvoti kaip mane gali uzmirsti kaip apsivesim...... taip ir isivaizduoju sedincia namuose su vaiku ant ranku visus savaitgalius. zodziu baisu, ir kas svarbiausiai ir baisiausiai, suvokiu, kad jis nepasikeis, kaip zvejojo, taip ir zvejos
Maniškis ir žvejys, bet kažkaip stengiuos but kartu visose žvejybose. Man patinka, pati žvejoju su juo. Nėra jis labai toks fanatikas. Nors anksčiau, daug dažniau žvejojo, bet kai gimė vaikas tai aprimo. Nes nori kad ir aš dalyvaučiau tame procese. Su pilvu ir žieminėj žvejyboj buvau, tik žinoma trumpindavom buvimo laiką, kad nesušalt. O dabar visi trys žvejojam, vaikiukas pamišęs dėl žvejybos

.
Bet ką aš norėjau pasakyt, vyras draugą turi

. Kuris į žvejybą važiuoja su meiluže, kai tuo tarpu žmona su dviem vaikais namie sėdi. Taip visam savaitgaliui. Iš vakaro tinklus pastato, kad būtų kuo pasiteisint, tipo jis žvejojo. Bet tai su kokia "meškere"

.
Saugokit savo vyrukus, gudraukit, prižiūrėkit, tik ne manjakiškai. Pagal vieną pavyzdį, nereiškia kad visi tokie