Kunigų celibatas

pala, pala, o kaip tada bus su kunigų celibatu? Pareikime atgal į temą.
Šiaip aš asmeniškai visai nenorėčiau kreiptis su savo reikalais pas kunigą kuris turėtų žmoną, nes toji vis kaišiotų nosį ne į savo reikalus. Na panašiai kartais elgiasi senos senų klebonų šeimininkės. Pvz ateini kaime pas kleboną į kleboniją, tai pirmiausiai patenki į virtuvę (nes neįrengta raštinė, trobukė seno modelio), o ten šeimininkė su murzinu pilvu ir samčiu, ir klausia KO NORI???
-Mišių noriu užsisakyti...atsakai.
-Na, kadangi klebonas serga, o ir mano sveikata ne kokia, tai Mišių nebus.- atsako šeiminykutė.

Neįsižeiskite, kas labai esat įžeidūs...Pajuokavau.

tegul turi jie tą celibata, juo labiau kad jie patys to labai nori ir rimtai apie svarsto kol mokosi seminarijoje o ir visą likusį gyvenimą. O kad suklysta, tai ką dabar negi akmenim reikia užmėtyti.Yra toks dalykas kaip atleidimas, nesmerkimas ir t. t. Kiekvienas žmogus atkentės už savus griekus. Ne tik kunigai nuodėmes daro.

Namie su savo vaikais ir vyru - neįmanoma. O kur nors vienumoje - bent savaitę, o geriau dvi, šiuo metu man būtų grynas malonumas.

Sita tema apie Kunigu celibata juk . O jeigu trumpai, man leistumet, nukrypti nuo temos - tai Jehovos Liudytoju nera taip paprasta tapti:). O dar sunkiau juo iislikti

o tau kunigų celibatas ramiai neduoda gyvent?

jam neduoda ramiai gyvent Jehovos sektanto pareigos atidirbt uz dangaus karalystę , toks keistas pas juos dievas ,sukurė juos kad atidirbtu...))) tik nesuprantu kodėl Jehovos - tai vėlyvojo Judaizmo pirma kart pasirodes XVIam. dievo vardas -biblijoj jehovos nėr )

Berods, C.S.Lewi's rašė :už celibatą negalima pasakyti nei taip nei ne.Svarbiausia čia, ar jis padeda artėti prie Dievo, ar nepadeda.Tik pagal tai galima spręsti.O tai asmeniška.
Neturiu knygos, negaliu tiksliai cituoti, bet mintis aiški.
Aš ir pasilieku prie tos nuomonės, netvirtinsiu nei gerai, jeigu žmogui yra dėl to sunku, nei kad blogai, jeigu to laikydamasis žmogus, kad ir per sunkumus artėja prie Dievo ir kitus priartina.

na "atidirbimo" ar "uzsidirbimo" savoka artima ir toje pacioje katalikybeje, juk isganyma irgi reikia "uzsidirbti" ir duoda ar neduoda isrisima butent "baznycia", o ne Dievas

Iš karto, atsiprašau, kad visos temos neperskaičiau, perskaitysiu, pažadu

Bet negaliu susilaikyti nepakomentavus. Aš tikrai prieš celibatą. Kokie čia gali būti susilaikymai, tai prieštaravimas ŽMOGAUS prigimčiai. Juk ne Dievas ir ne kitos nežemiškos būtybės tai sumąstė. Greičiausiai popiežius, kuris galėjo būti gėjus?

Jau nesakykit, kad kunigai nenori mylėti, turėti žmoną, vaikų? Taip nebūna, o jei yra, vadinasi kažkas negerai.

Jei jau žadi skaityt, tai tuo pačiu peržiūrėk dar ir šitą .

Ačiū.

Koks skirtumas ar kas nors duoda išrišimą jei Dievas neatleidžia? O jei atleidžia tai ar svarbu kas duoda išrišimą? Jėzus nusakė sąlygas kurioms esant mes galime žinoti , kad Dievas mums atleidžia : gailėtis už savo kaltes, pasiryžti jų nebekartoti ir pripažinti jas. Savo mokiniams pavedė pareigą padėti žmonėms sugrįžti į kelią link Dievo, pavedė Jo vardu išrišti iš nuodėmės pančių, kurie trukdo žmogui vykdyti pasiryžimą daugiau nebekartoti klaidų. Išrišimas tik patvirtina žmogui, kad Dievas jo kaltes atleido, jei neapsivalei ir Dievas negali tau atleisti, tai nors ir apgaulės būdu gausi išrišimą jis nebus tikras ir būklė nepasikeis.
Išganymas neužsidirbamas - jis Dievo malonė, gailestingumas ir dovana žmogui. Išgano Jėzus. Žmogus, kad ir kiek dirbtų , pats savęs išsiganyti negali. Geri darbai - meilės ir bendradarbiavimo su Dievu vaisius, išdava, o ne nuopelnas uždirbantis išganymą.


Jei žmogus nori turėti žmoną ir vaikų kas jam tai uždraudžia ir liepia tapti kunigu?
Jei žmogus nenori žmonos ir vaikų ar vis tiek privalo juos turėti? Kodėl tai negerai? Ar taip pat smerki ir visus senbernius, senmerges?
Susilaikyti galėjo sugalvoti tik gėjus? Jiems būdinga susilaikyti nuuo lytinių santykių?
Atsisakyti savo norų vardan kilnesnių tikslų yra kažkas negero? Kariai, partizanai, raupsuotųjų, maro ligonių gydytojai negailėjo savo gyvybės nekalbant apie visa kita, badaujančios motinos atiduodavo savo vaikams paskutinį kąsnį, savo pinigus atiduodantys labdaringiems tikslams, meno mokslo mecenatai - jiems visiems kažkas negerai??? Ar normalu būtų jei visi rūpintųsi tik savimi, savo pilvu ir tuo kas po pilvu? Dvasia už kūną svarbiau ir aš be galo laiminga, kad kažkas ryžtasi tam paskirti visą save.

Ką reiškia nori ar nenori? Kol nieko neturi, tada atrodo, kad gali tarnauti Dievui. Bet kai surandi?
Jeigu Kunigas atiduoda daug metų tarnystės Dievui, o tada sutinka moterį, ją pamilsta. Taip, save ir mylimą gerbiantis žmogus, paliks tarnystę. Bet kaip jam jaustis? Įsivaizduokit tiek metų atsidavimo žmonėms ir štai, dėl kažkokio celibato reikia viską palikti. Kur čia logika?
Aš nieko nesmerkiu. Prie ko čia senmergės ir senberniai? Jie nepasirenka savo likimo, tiesiog taip atsitinka, jog nesutinka to vieno žmogaus.
O dėl to, kad vienas iš celibato iniciatorių buvo gėjus, tai aš iš kunigo girdėjau. Būtent, kad jiems nebūdinga susilaikyti nuo lytinių santykių, bet galėjo taip pasislėpti. Tai nėra oficiali versija, kaip ir daugelis. Taigi gali būti ir netiesa.
Šiuo atveju aš kalbu apie kunigų celibatą. Apie santuoką. Kad tai yra natūralu, o celibatas tam prieštarauja. O čia ne celibato pasekmės: http://tomasviluckas...viete-1665.html ?
Kariai, partizanai, gydytojai vienaip ar kitaip padeda žmonėms, kovoja už laisvę. Aišku, sveikintina. Bet prie ko čia celibatas? Pasiaukojimas nuo celibato skiriasi. Jei Kunigas turi žmoną (pvz Latvijoje), reiškia jis jau nesiaukoja dėl žmonių, nepadeda?